neišvaišinti

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Lietuvių kalba[taisyti]

Veiksmažodis[taisyti]

neišvaišinti

  1. nesvetingai priimti
    • Nors priėmė, bet neišvaišino.
  2. vaišinant neišdalyti
    • Visko neišvaišinau ir pačiam liko.
  3. trumpai vaišinus, nustoti vaišinti
    • Savaitės neišvaišino, liepė prisidėti.
  4. (prk.) nesumušti, nesudaužyti
    • Nors siūlė, bet neišvaišino, grįžom sveiki.
  5. (prk.) mušant neišvaryti
    • Dar menkas piemuo, net su vytine žąsų iš daržo neišvaišina.

Etimologija[taisyti]

<= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino


Išvestiniai žodžiai[taisyti]




Dalyvis[taisyti]

neišvaišinti

  1. tas, kurį neišvaišino

Etimologija[taisyti]

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino