neišvaišinsimas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Lietuvių kalba[taisyti]

Dalyvis[taisyti]

neišvaišinsimas

  1. tas, kurį neišvaišins

Etimologija[taisyti]

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino