mes
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Taip pat žr.: mês
Lietuvių kalba[taisyti]
Tarimas[taisyti]
![]() |
Šiam žodžiui nenurodytas arba nurodytas neišbaigtas tarimas. Jeigu žinote žodžio tarimą, maloniai kviečiame jį nurodyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti tarimus, rasite čia. |
Įvardis[taisyti]
- asm. įvrd. vartojamas žymėti kalbančiajam kartu su kitais: Mes padarysime viską. Tu mūsų nejuokink. Mums nieko nebereikia. Ir mus kvietė į svečius. Pasilik su mumis. Jo atminimas visada bus gyvas mumyse.
Etimologija[taisyti]
![]() |
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Vertimai[taisyti]
mes: įvardis
Veiksmažodis[taisyti]
- paleisti lėkti tolyn, sviesti
- smūgiu griauti, risti
- krauti, dėti
- gramzdinti, leisti į vandenį
- nustoti ką daryti
- palikti, atsisakyti, pasitraukti
- netekti senųjų (lapų, plunksnų, ragų ir panašiai), prieš dygstant naujiems
- siūlus vynioti ant mestuvų
- tiesti, skleisti
- varyti, šalinti
- gerti, kaušti
- smogti, skelti
Ispanų kalba[taisyti]
Daiktavardis[taisyti]
- mėnuo (lt) (Laiko vienetai) (dvyliktoji metų dalis)
Etimologija[taisyti]
Iš Lotynų kalbos mensis (“‘mėnuo’”). Plg. katalonų k. mes, italų k. mese, portugalų k. mês, retoromanų k. mais.
Jotvingių kalba[taisyti]
Tarimas[taisyti]
TFA: [més]
Įvardis[taisyti]
Įvardžio „mes“ formos | ||
---|---|---|
Linksnis | Asmeninis įvardis | |
Vardininkas | mes | |
Kilmininkas | mustar | |
Naudininkas | mums | |
Galininkas | mun̄s | |
Įnagininkas | mumis | |
Vietininkas | Vi. | mumysu |
Kr. | musna | |
Gr. | mumyspi | |
Ar. | mustump | |
Šauksmininkas | mes! |
Vartosenos pastabos[taisyti]
Naujadaras. Sukurtas remiantis prūsų k. mes, latgalių k. mes, lietuvių k. mes bei jotvingių k. mustar.
Etimologija[taisyti]
Iš baltų-slavų prokalbės *mes; ši forma pakeitė iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtą *wéy („mes“). Giminiškas prūsų k. mes, lietuvių k. mes, latgalių k. mes, latvių k. mēs.
Kategorijos[taisyti]
Taip pat žiūrėkite[taisyti]
Jotvingių kalbos asmeniniai įvardžiai | |||
---|---|---|---|
Asmeniniai įvardžiai | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
I-asis asmuo | as | muduo (vyr. g.) mudwai (mot. g. ir niek. g.) |
mes |
II-asis asmuo | tu | juduo (vyr. g.) judwai (mot. g. ir niek. g.) |
jūs |
III-iasis asmuo | es (vyr. g.) ei (mot. g.) tat (bev. g.) |
jaduo (vyr. g.) jodwai (mot. g.) tadtwai (bev. g.) |
ai (vyr. g.) uos (mot. g.) taty (bev. g.) |
Katalonų kalba[taisyti]
Daiktavardis[taisyti]
- mėnuo (lt) (Laiko vienetai) (dvyliktoji metų dalis)
Etimologija[taisyti]
Iš Lotynų kalbos mensis (“‘mėnuo’”). Plg. ispanų k. mes, italų k. mese, portugalų k. mês, retoromanų k. mais.
Latgalių kalba[taisyti]
Įvardis[taisyti]
Etimologija[taisyti]
![]() |
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Žemaičių kalba[taisyti]
Įvardis[taisyti]
Etimologija[taisyti]
![]() |
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Kategorija:
- Lietuvių kalba
- Lietuvių kalbos žodžiai su nenurodytu tarimu
- Lietuvių kalbos įvardžiai
- Lietuvių kalbos veiksmažodžių formos
- Ispanų kalba
- Ispanų kalbos daiktavardžiai
- Lotynų kalbos kilmės žodžiai/Ispanų kalba
- Jotvingių kalba
- Didysis jotvingių kalbos žodynas
- Naujieji jotvingių kalbos žodžiai
- Jotvingių kalbos įvardžiai
- Katalonų kalba
- Katalonų kalbos daiktavardžiai
- Laiko vienetai/Katalonų kalba
- Lotynų kalbos kilmės žodžiai/Katalonų kalba
- Latgalių kalba
- Latgalių kalbos įvardžiai
- Nesutvarkyti Latgalių kalbos įvardžiai
- Žemaičių kalba
- Žemaičių kalbos įvardžiai
- Nesutvarkyti Žemaičių kalbos įvardžiai