neišvaišinama

Taip pat žr.: neišvaišinamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvaišinama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvaišinamas, mot. g. neišvaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišinamas	neišvaišinami	neišvaišinama	neišvaišinamos	neišvaišinama	-
kilm.	neišvaišinamo	neišvaišinamų	neišvaišinamos	neišvaišinamų	-	-
naud.	neišvaišinamam	neišvaišinamiems	neišvaišinamai	neišvaišinamoms	-	-
gal.	neišvaišinamą	neišvaišinamus	neišvaišinamą	neišvaišinamas	-	-
įnag.	neišvaišinamu	neišvaišinamais	neišvaišinama	neišvaišinamomis	-	-
viet.	neišvaišinamame	neišvaišinamuose	neišvaišinamoje	neišvaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišinamasis	neišvaišinamieji	neišvaišinamoji	neišvaišinamosios	-	-
kilm.	neišvaišinamojo	neišvaišinamųjų	neišvaišinamosios	neišvaišinamųjų	-	-
naud.	neišvaišinamajam	neišvaišinamiesiems	neišvaišinamajai	neišvaišinamosioms	-	-
gal.	neišvaišinamąjį	neišvaišinamuosius	neišvaišinamąją	neišvaišinamąsias	-	-
įnag.	neišvaišinamuoju	neišvaišinamaisiais	neišvaišinamąja	neišvaišinamosiomis	-	-
viet.	neišvaišinamajame	neišvaišinamuosiuose	neišvaišinamojoje	neišvaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvaišinamas.
• Skiemenys: ne-iš-vai-ši-na-ma

neišvaišinama

1. ta, kurią neišvaišina

Etimologija

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---