neišvaišintoja

Taip pat žr.: neišvaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišvaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišintoja	neišvaišintojos
kilm.	neišvaišintojos	neišvaišintojų
naud.	neišvaišintojai	neišvaišintojoms
gal.	neišvaišintoją	neišvaišintojas
įnag.	neišvaišintoja	neišvaišintojomis
viet.	neišvaišintojoje	neišvaišintojose
šauksm.	neišvaišintoja	neišvaišintojos

• Skiemenys: ne-iš-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neišvaišintojas.

neišvaišintoja

1. ta, kuri neišvaišina

Etimologija

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---