Pereiti prie turinio

neišvaišintinas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neišvaišintinas

  1. tas, dėl kurio reikia neišvaišinti

Etimologija

[taisyti]

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino