neišvaišintumėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišvaišintumėt (neig. vks., tar. nuos., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišvaišinu	neišvaišinau	neišvaišindavau	neišvaišinsiu
tu	neišvaišini	neišvaišinai	neišvaišindavai	neišvaišinsi
jis, ji	neišvaišina	neišvaišino	neišvaišindavo	neišvaišins
mes	neišvaišiname, neišvaišinam	neišvaišinome, neišvaišinom	neišvaišindavome, neišvaišindavom	neišvaišinsime, neišvaišinsim
jūs	neišvaišinate, neišvaišinat	neišvaišinote, neišvaišinot	neišvaišindavote, neišvaišindavot	neišvaišinsite, neišvaišinsit
jie, jos	neišvaišina	neišvaišino	neišvaišindavo	neišvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišvaišinčiau		neišvaišintumėme, neišvaišintumėm, neišvaišintume
2 asm.	neišvaišintumei, neišvaišintum		neišvaišintumėte, neišvaišintumėt
3 asm.	neišvaišintų		neišvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišvaišinkime, neišvaišinkim
2 asm.	neišvaišinki, neišvaišink		neišvaišinkite, neišvaišinkit
3 asm.	teneišvaišina, teneišvaišinie		teneišvaišina, teneišvaišinie

• žr. pagr. f. neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino

neišvaišintumėt

Etimologija

<= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---