neišvaišintų

Taip pat žr.: neišvaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišvaišintų (neig. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišvaišinu	neišvaišinau	neišvaišindavau	neišvaišinsiu
tu	neišvaišini	neišvaišinai	neišvaišindavai	neišvaišinsi
jis, ji	neišvaišina	neišvaišino	neišvaišindavo	neišvaišins
mes	neišvaišiname, neišvaišinam	neišvaišinome, neišvaišinom	neišvaišindavome, neišvaišindavom	neišvaišinsime, neišvaišinsim
jūs	neišvaišinate, neišvaišinat	neišvaišinote, neišvaišinot	neišvaišindavote, neišvaišindavot	neišvaišinsite, neišvaišinsit
jie, jos	neišvaišina	neišvaišino	neišvaišindavo	neišvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišvaišinčiau		neišvaišintumėme, neišvaišintumėm, neišvaišintume
2 asm.	neišvaišintumei, neišvaišintum		neišvaišintumėte, neišvaišintumėt
3 asm.	neišvaišintų		neišvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišvaišinkime, neišvaišinkim
2 asm.	neišvaišinki, neišvaišink		neišvaišinkite, neišvaišinkit
3 asm.	teneišvaišina, teneišvaišinie		teneišvaišina, teneišvaišinie

• žr. pagr. f. neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino

neišvaišintų

Etimologija

<= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

neišvaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvaišintas, mot. g. neišvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišintas	neišvaišinti	neišvaišinta	neišvaišintos	neišvaišinta	-
kilm.	neišvaišinto	neišvaišintų	neišvaišintos	neišvaišintų	-	-
naud.	neišvaišintam	neišvaišintiems	neišvaišintai	neišvaišintoms	-	-
gal.	neišvaišintą	neišvaišintus	neišvaišintą	neišvaišintas	-	-
įnag.	neišvaišintu	neišvaišintais	neišvaišinta	neišvaišintomis	-	-
viet.	neišvaišintame	neišvaišintuose	neišvaišintoje	neišvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišintasis	neišvaišintieji	neišvaišintoji	neišvaišintosios	-	-
kilm.	neišvaišintojo	neišvaišintųjų	neišvaišintosios	neišvaišintųjų	-	-
naud.	neišvaišintajam	neišvaišintiesiems	neišvaišintajai	neišvaišintosioms	-	-
gal.	neišvaišintąjį	neišvaišintuosius	neišvaišintąją	neišvaišintąsias	-	-
įnag.	neišvaišintuoju	neišvaišintaisiais	neišvaišintąja	neišvaišintosiomis	-	-
viet.	neišvaišintajame	neišvaišintuosiuose	neišvaišintojoje	neišvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvaišintas, mot. g. neišvaišinta.

neišvaišintų

1. tas, kurį neišvaišino

Etimologija

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-iš-vai-šin-tų

neišvaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---