išvaišinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išvaišinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išvaišinti, išvaišina, išvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išvaišinu	išvaišinau	išvaišindavau	išvaišinsiu
tu	išvaišini	išvaišinai	išvaišindavai	išvaišinsi
jis, ji	išvaišina	išvaišino	išvaišindavo	išvaišins
mes	išvaišiname, išvaišinam	išvaišinome, išvaišinom	išvaišindavome, išvaišindavom	išvaišinsime, išvaišinsim
jūs	išvaišinate, išvaišinat	išvaišinote, išvaišinot	išvaišindavote, išvaišindavot	išvaišinsite, išvaišinsit
jie, jos	išvaišina	išvaišino	išvaišindavo	išvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išvaišinčiau		išvaišintumėme, išvaišintumėm, išvaišintume
2 asm.	išvaišintumei, išvaišintum		išvaišintumėte, išvaišintumėt
3 asm.	išvaišintų		išvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išvaišinkime, išvaišinkim
2 asm.	išvaišinki, išvaišink		išvaišinkite, išvaišinkit
3 asm.	teišvaišina, teišvaišinie		teišvaišina, teišvaišinie

• žr. pagr. f. išvaišinti, išvaišina, išvaišino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išvaišinąs, išvaišinantis, išvaišinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išvaišinęs, išvaišinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išvaišindavęs, išvaišindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išvaišinsiąs, išvaišinsiantis, išvaišinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išvaišinamas, išvaišinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išvaišintas, išvaišinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išvaišinsimas, išvaišinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išvaišintinas, išvaišintina.
• taip pat žr. pdlv.: išvaišinant, išvaišinus, išvaišindavus, išvaišinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išvaišindamas, išvaišindama.
• taip pat žr. bdn.: išvaišinte, išvaišintinai.
• Skiemenys: iš-vai-šin-ti

išvaišinti

1. svetingai priimti
   • Laimėjęs žaidimą žadėjo išvaišinti.
2. vaišinant išdalyti
   • Viską išvaišinau, net pačiam neliko.
3. kurį laiką vaišinti
   • Visą savaitę mus vaišino ir lepino.
4. (prk.) sumušti, sudaužyti
   • Taip išvaišino, kad visas veidas sutino.
5. (prk.) mušant išvaryti
   • Su vytine reikia žąsis išvaišinti, o tai nules visas salotas.

Etimologija

<= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

Išvestiniai žodžiai

    išvaišinti: Išvestiniai žodžiai

išsivaišinti (lt) išvaišinimas (lt) išvaišintojas (lt) (vyr. g.)

išvaišintoja (lt) (mot. g.) neišvaišinti (lt)

---

Dalyvis

išvaišinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvaišintas, mot. g. išvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvaišintas	išvaišinti	išvaišinta	išvaišintos	išvaišinta	-
kilm.	išvaišinto	išvaišintų	išvaišintos	išvaišintų	-	-
naud.	išvaišintam	išvaišintiems	išvaišintai	išvaišintoms	-	-
gal.	išvaišintą	išvaišintus	išvaišintą	išvaišintas	-	-
įnag.	išvaišintu	išvaišintais	išvaišinta	išvaišintomis	-	-
viet.	išvaišintame	išvaišintuose	išvaišintoje	išvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvaišintasis	išvaišintieji	išvaišintoji	išvaišintosios	-	-
kilm.	išvaišintojo	išvaišintųjų	išvaišintosios	išvaišintųjų	-	-
naud.	išvaišintajam	išvaišintiesiems	išvaišintajai	išvaišintosioms	-	-
gal.	išvaišintąjį	išvaišintuosius	išvaišintąją	išvaišintąsias	-	-
įnag.	išvaišintuoju	išvaišintaisiais	išvaišintąja	išvaišintosiomis	-	-
viet.	išvaišintajame	išvaišintuosiuose	išvaišintojoje	išvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvaišintas, mot. g. išvaišinta.

išvaišinti

1. tas, kurį išvaišino

Etimologija

<= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---