neišvaišintas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvaišintas (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvaišintas, mot. g. neišvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišintas	neišvaišinti	neišvaišinta	neišvaišintos	neišvaišinta	-
kilm.	neišvaišinto	neišvaišintų	neišvaišintos	neišvaišintų	-	-
naud.	neišvaišintam	neišvaišintiems	neišvaišintai	neišvaišintoms	-	-
gal.	neišvaišintą	neišvaišintus	neišvaišintą	neišvaišintas	-	-
įnag.	neišvaišintu	neišvaišintais	neišvaišinta	neišvaišintomis	-	-
viet.	neišvaišintame	neišvaišintuose	neišvaišintoje	neišvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišintasis	neišvaišintieji	neišvaišintoji	neišvaišintosios	-	-
kilm.	neišvaišintojo	neišvaišintųjų	neišvaišintosios	neišvaišintųjų	-	-
naud.	neišvaišintajam	neišvaišintiesiems	neišvaišintajai	neišvaišintosioms	-	-
gal.	neišvaišintąjį	neišvaišintuosius	neišvaišintąją	neišvaišintąsias	-	-
įnag.	neišvaišintuoju	neišvaišintaisiais	neišvaišintąja	neišvaišintosiomis	-	-
viet.	neišvaišintajame	neišvaišintuosiuose	neišvaišintojoje	neišvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neišvaišinta.
• Skiemenys: ne-iš-vai-šin-tas

neišvaišintas

1. tas, kurį neišvaišino

Etimologija

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---