išvaišino

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išvaišino (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išvaišinti, išvaišina, išvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išvaišinu	išvaišinau	išvaišindavau	išvaišinsiu
tu	išvaišini	išvaišinai	išvaišindavai	išvaišinsi
jis, ji	išvaišina	išvaišino	išvaišindavo	išvaišins
mes	išvaišiname, išvaišinam	išvaišinome, išvaišinom	išvaišindavome, išvaišindavom	išvaišinsime, išvaišinsim
jūs	išvaišinate, išvaišinat	išvaišinote, išvaišinot	išvaišindavote, išvaišindavot	išvaišinsite, išvaišinsit
jie, jos	išvaišina	išvaišino	išvaišindavo	išvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išvaišinčiau		išvaišintumėme, išvaišintumėm, išvaišintume
2 asm.	išvaišintumei, išvaišintum		išvaišintumėte, išvaišintumėt
3 asm.	išvaišintų		išvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išvaišinkime, išvaišinkim
2 asm.	išvaišinki, išvaišink		išvaišinkite, išvaišinkit
3 asm.	teišvaišina, teišvaišinie		teišvaišina, teišvaišinie

• žr. pagr. f. išvaišinti, išvaišina, išvaišino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išvaišinąs, išvaišinantis, išvaišinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išvaišinęs, išvaišinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išvaišindavęs, išvaišindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išvaišinsiąs, išvaišinsiantis, išvaišinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išvaišinamas, išvaišinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išvaišintas, išvaišinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išvaišinsimas, išvaišinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išvaišintinas, išvaišintina.
• taip pat žr. pdlv.: išvaišinant, išvaišinus, išvaišindavus, išvaišinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išvaišindamas, išvaišindama.
• taip pat žr. bdn.: išvaišinte, išvaišintinai.
• Skiemenys: iš-vai-ši-no

išvaišino

Etimologija

<= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---