neišvaišindavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvaišindavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvaišindavęs, mot. g. neišvaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišindavęs	neišvaišindavę	neišvaišindavusi, neišvaišindavus	neišvaišindavusios	-	neišvaišindavę
kilm.	neišvaišindavusio	neišvaišindavusių	neišvaišindavusios	neišvaišindavusių	-	-
naud.	neišvaišindavusiam	neišvaišindavusiems	neišvaišindavusiai	neišvaišindavusioms	-	-
gal.	neišvaišindavusį	neišvaišindavusius	neišvaišindavusią	neišvaišindavusias	-	-
įnag.	neišvaišindavusiu	neišvaišindavusiais	neišvaišindavusia	neišvaišindavusiomis	-	-
viet.	neišvaišindavusiame	neišvaišindavusiuose	neišvaišindavusioje	neišvaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišindavusysis	neišvaišindavusieji	neišvaišindavusioji	neišvaišindavusiosios	-	-
kilm.	neišvaišindavusiojo	neišvaišindavusiųjų	neišvaišindavusiosios	neišvaišindavusiųjų	-	-
naud.	neišvaišindavusiajam	neišvaišindavusiesiems	neišvaišindavusiajai	neišvaišindavusiosioms	-	-
gal.	neišvaišindavusįjį	neišvaišindavusiuosius	neišvaišindavusiąją	neišvaišindavusiąsias	-	-
įnag.	neišvaišindavusiuoju	neišvaišindavusiaisiais	neišvaišindavusiąja	neišvaišindavusiosiomis	-	-
viet.	neišvaišindavusiajame	neišvaišindavusiuosiuose	neišvaišindavusiojoje	neišvaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neišvaišindavusi.
• Skiemenys: ne-iš-vai-šin-da-vęs

neišvaišindavęs

1. tas, kuris neišvaišindavo

Etimologija

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---