vaišinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vaišinus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vaišinęs, mot. g. vaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišinęs	vaišinę	vaišinusi, vaišinus	vaišinusios	-	vaišinę
kilm.	vaišinusio	vaišinusių	vaišinusios	vaišinusių	-	-
naud.	vaišinusiam	vaišinusiems	vaišinusiai	vaišinusioms	-	-
gal.	vaišinusį	vaišinusius	vaišinusią	vaišinusias	-	-
įnag.	vaišinusiu	vaišinusiais	vaišinusia	vaišinusiomis	-	-
viet.	vaišinusiame	vaišinusiuose	vaišinusioje	vaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišinusysis	vaišinusieji	vaišinusioji	vaišinusiosios	-	-
kilm.	vaišinusiojo	vaišinusiųjų	vaišinusiosios	vaišinusiųjų	-	-
naud.	vaišinusiajam	vaišinusiesiems	vaišinusiajai	vaišinusiosioms	-	-
gal.	vaišinusįjį	vaišinusiuosius	vaišinusiąją	vaišinusiąsias	-	-
įnag.	vaišinusiuoju	vaišinusiaisiais	vaišinusiąja	vaišinusiosiomis	-	-
viet.	vaišinusiajame	vaišinusiuosiuose	vaišinusiojoje	vaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. vaišinęs, mot. g. vaišinusi.
• Skiemenys: vai-ši-nus

vaišinus

1. ta, kuri vaišino

Etimologija

<= vaišinti, vaišina, vaišino

---

Padalyvis

vaišinus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: vaišinant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
vaišinant	vaišinus	vaišindavus	vaišinsiant

• Skiemenys: vai-ši-nus

vaišinus

1. susijęs su veiksmu vaišinti, vaišina, vaišino

Etimologija

<= vaišinti, vaišina, vaišino

---