tu

Taip pat žr.: tū

 Lietuvių kalba

Įvardis

tu (asm. įvrd., pagr. f., vns. vard.) - žr. pagr. f. judu.

Įvardis; pagrindinė forma: tu, judu
	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
vard.	tu	judu, judvi	jūs
kilm.	tavęs, tavo	judviejų, judviejų	jūsų
naud.	tau	judviems, judviem	jums
gal.	tave	judu, judvi	jus
įnag.	tavimi, tavim	judviem, judviem	jumis
viet.	tavyje, tavy	judviejuose, judviejose	jumyse

• asm. įvrd. pavadinti antrajam asmeniui: Aš ir tu. Tavęs čia nėra. Ko tau reikia?! Norėčiau tave sutikti. Tavimi dėtas aš taip nedaryčiau. : Kur tau! (visiškai ne). Na tai tau! (sakoma apgailestaujant ar nepasisekus)

Etimologija

Iš Iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂.

Vertimai

  tu: įvardis

Afrikanų kalba: jy (af)  Airių kalba: tú (ga), (empatinis) tusa (ga)  aliutorų kalba: гытты (alr) (ɣǝttǝ)  Anglų kalba: you (en)  Arabų kalba: أنت (ar) (vyr. g.) (’ínta), أنت (ar) (mot. g.) (’ínti)  Aramėjų kalba: Hebrajų: אנת (arc) (vyr. g.) (’ant), אנתי (arc) (mot. g.) (’antī) Sirų: ܐܢܬ (arc) (vyr. g.) (’ant), ܐܢܬܝ (arc) (mot. g.) (’antī)  Armėnų kalba: դու (hy) (du), դուն (hy) (dun)  Aukštutinių sorbų kalba: ty (hsb)  Baltarusių kalba: ты (be) (ty)  Bengalų kalba: তুই (bn) (tu'i), তুমি (bn) (tumi)  Bulgarų kalba: ти (bg) (ti)  čiačia kalba: 이소오 (cia) (iso'o)  Čamikurų kalba: pi'ti (ccc)  Čekų kalba: ty (cs)  polabų kalba: tåi (pox)  čigonų kalba: tu (rom)  čiukčių kalba: гыт (ckt) (ɣǝt)  Danų kalba: du (da)  Žemutinių sorbų kalba: ty (dsb)  Esperanto: vi (eo)  Estų kalba: sa (et)  Evių kalba: wò (ee)  Vakarų fryzų kalba: do (fy), jo (fy)  Graikų kalba: εσύ (el)  Grenlandų kalba: illit (kl)  Kartvelų kalba: შენ (ka) (shen), თქვენ (ka) (t'k'ven)  Hebrajų kalba: אַתָּה (he) (vyr. g.) ('ata), אַתְּ (he) (mot. g.) ('at)  Hindi: तू (hi) (tū); तुम (hi) (tum) (vidutiniškai mandagiai)  Islandų kalba: þú (is)  Ispanų kalba: tú (es)  Italų kalba: tu (it)  Japonų kalba: 君 (ja) (きみ, kimi), あなた (ja) , anata), あんた (ja) (anta), お前 (ja) (おまえ (ja) , omae), (įžeidus) 貴様 (ja) (きさま (ja) , kisama), (vulgariai arba tarmiškai) われ (ja) (ware), (vulgariai arba tarmiškai) おんどれ (ja) (ondore)  jonagunių kalba: んだ (yoi) (nda)  Kantono kalba: 你 (yue) (nei2, lei2) Wu: 儂 (wuu), 侬 (wuu) (nóng)  Kašubų kalba: të (csb)  kcho kalba: āh (nmn), (emfatinis) āhʻā (nmn),  Khmerų kalba: លោក (km) (lōk, vyriškai), លោក​ស្រី (km) (lōk sray, su vyresne moteriškos lyties atstove), នាង​ស្រី (km) (neeung sray, su jaunesne moteriškos lyties atstove)  Kinų kalba:  Kinų mandarinų kalba: 你 (cmn) (nǐ) Teochew: le2  Krymo totorių kalba: sen (crh)  Latgalių kalba: tu (ltg)  Latvių kalba: tu (lv)  Lenkų kalba: ty (pl)

Lojban: do (jbo)  Lotynų kalba: tu (la)  Žemaičių kalba: to (sgs)  Lyvių kalba: sinā (liv), sa (liv)  Makedonų kalba: ти (mk) (ti)  Menksiečių kalba: oo (gv), (emfatinis) uss (gv)  Mongolų kalba: чи (mn) (či)  Norvegų kalba: du (no)  Nyderlandų kalba: jij (nl), je (nl), (flamandiškas) gij (nl), ge (nl)  Persų kalba: تو (fa) (to)  Pietų sotų kalba: wena (st)  Portugalų kalba: tu (pt) (dažnas Portugalijoje, retas Brazilijoje)  Prancūzų kalba: tu (fr)  Prūsų kalba: tû (prg)  Retoromanų kalba: ti (rm)  Rumunų kalba: tu (ro)  Rusų kalba: ты (ru) (ty)  senoji airių kalba: tú (sga)  senoji persų kalba: [[������#_Senoji persų kalba|������]] (peo) (tuvam)  Senoji anglų kalba: þū (ang)  senoji armėnų kalba: դու (xcl) (du)  Senoji bažnytinė slavų kalba: Glagolica: ⰕⰟⰊ (cu) (ty) Kirilica: тꙑ (cu) (ty)  Serbų-kroatų kalba: Kirilica: ти (sh) Lotyniškai: ti (sh)  Sinhalų kalba: ඔයා (si) (oyā)  Slovakų kalba: ty (sk)  Slovėnų kalba: ti (sl)  Suomių kalba: sinä (fi)  Škotų kalba: ye (sco)  Škotų gėlų kalba: thu (gd), tu (gd)  Švedų kalba: du (sv)  Tadžikų kalba: ту (tg) (tu)  Tajų kalba: คุณ (th) (kun),เธอ (th) (ter)  Tamilų kalba: நீ (ta) (nii)  Taosų kalba: ę̋ (twf)  Telugų kalba: నువ్వు (te) (nuvvu)  Turkų kalba: sen (tr)  Tuvių kalba: силер (tyv) (siler) ugaritų kalba: [[����#_Ugaritų kalba|����]] (uga) (ʾat)  Ukrainiečių kalba: ти (uk) (ty)  Valų kalba: ti (cy)  Vietnamiečių kalba: bạn (vi)  Vokiečių kalba: du (de), Sie (de)

Taip pat žiūrėkite

• jūs

---

 Čigonų kalba

Įvardis

tu

1. tu ^(lt)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Šio žodžio tu Čigonų kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje tu ^(w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite tu Vikižodyną ir tu Vikipediją Čigonų kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2011 m. liepos 26 d. apie šabloną...

---

 Ispanų kalba

Tarimas

• TFA: [t̪u]

Įvardis

tu

1. tavo ^(lt)
2. savo ^(lt)

Etimologija

Iš lotynų k. tuus, iš indoeuropiečių prokalbės *towos.

Kategorijos

• Savybiniai įvardžiai

Taip pat žiūrėkite

Savybinio įvardžio „tu“ formos
Savybiniai įvardžiai Pronombres posesivos Asmeninis įvardis: Tú	Sutrumpintos formos Vartojamos prieš kitus žodžius	Prailgintos formos Vartojamos po kitų žodžių arba atskirai
		Vyriškoji. g. Masculino	Moteriškoji g. Femenino
Vienaskaita Singular	tu	tuyo	tuya
Daugiskaita Plural	tus	tuyos	tuyas

---

 Italų kalba

Įvardis

tu

1. tu ^(lt)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Šio žodžio tu Italų kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje tu ^(w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite tu Vikižodyną ir tu Vikipediją Italų kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2011 m. liepos 26 d. apie šabloną...

---

 Jotvingių kalba

Tarimas

• TFA: [tù]

Įvardis

tu

1. tu ^(lt) (sen.)

Įvardžio „tu“ formos
Linksnis		Asmeninis įvardis
Vardininkas		tu
Kilmininkas		tewo
Naudininkas		tew
Galininkas		tewe
Įnagininkas		tewi
Vietininkas	Vi.	tewy
	Kr.	tewyn
	Gr.	tewypi
	Ar.	tewuop
Šauksmininkas		tu!

Etimologija

Senosios žinomos įvardžio „tu“ formos: tu („tu“). Iš baltų-slavų prokalbės *tū, iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂, *tū, *tu. Giminiškas anglų k. thou, čekų k. ty, lenkų k. ty, latvių k. tu, lietuvių k. tu, lotynų k. tu, prūsų k. tū, rusų k. ты (ty), senovės graikų k. τύ (tú), ukrainiečių k. ти (ti), vokiečių k. du.

Kategorijos

• Asmeniniai įvardžiai

Taip pat žiūrėkite

Jotvingių kalbos asmeniniai įvardžiai
	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
I asmuo	as	muduo (vyr. g.) mudwai (mot. g. ir niek. g.)	mes
II asmuo	tu	juduo (vyr. g.) judwai (mot. g. ir niek. g.)	jūs
III asmuo	es (vyr. g.) ei (mot. g.) tat (bev. g.)	jaduo (vyr. g.) jodwai (mot. g.) tadtwai (bev. g.)	ai (vyr. g.) uos (mot. g.) taty (bev. g.)

---

 Latgalių kalba

Įvardis

tu

1. tu ^(lt)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Šio žodžio tu Latgalių kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje tu ^(w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite tu Vikižodyną ir tu Vikipediją Latgalių kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2011 m. liepos 26 d. apie šabloną...

---

 Latvių kalba

Tarimas

• TFA: [tu]

Įvardis

tu

1. tu ^(lt)

Etimologija

Iš baltų-slavų prokalbės *tū, indoeuropiečių prokalbės *túh₂, *tū, *tu, kilmininko *tewe, naudininko *toy, *tebʰ(y)e, galininko *t(w)e. Latvių k. tevis kildinamas iš *tevens, su -en-prailginta forma ir papildoma s, derinant šį žodį su kitomis kilmininko daugiskaitos formomis. Anksčiau šio žodžio naudininko forma buvo artimesnė prūsų k. tebbei; dėl kitų linksnių įtakos dabartinė naudininko forma tev turi raidę v ir sumažintą galūnę. Galininko forma tevi yra kildinama iš žodžio *teven su iš kitų galininko formos žodžių perimta raide n. Vietininko forma tevī susiformavo analogiškai i-kamieno daiktavardžiams. Giminiškas lietuvių k. tu, prūsų tū, thu, toū, thou, tau, jotvingių k. tu, senosios bažnytinės slavų k., baltarusių k., rusų k. ты (ty), ukrainiečių k., bulgarų k. ти (ti), čekų k., lenkų k. ty, gotų k. 𐌸𐌿 (þū), senosios vokiečių aukštaičių k. þū, senovės skandinavų k. þú, senosios anglų k. þū, vokiečių k. du, anglų k. thou, senosios airių k. tú, sanskrito त्वम् (tvam), (dorėnų) senosios graikų k. τύ (tú), (jonėnų) σύ (sú), lotynų k. tu, tocharų A k. tu, tocharų B k. twe, tuwe, osetinų k. ду (du), ды (dy).

Vartosenos pastabos

Įvardžio forma tavs nurodo tik priklausomybę („tavo daiktas“; t.y. daiktas priklausantis tau), o tevis yra tikroji kilmininko linksnio forma, apimanti visas jo reikšmes. Naudininko linksnio forma tevim yra naudojama pasirinktinai, dažniausiai tik su tam tikrais prielinksniais.

Kiti asmeniniai įvardžiai

es - tu - viņš / viņa - mēs - jūs - viņi / viņas

Nuorodos

Linksniavimas

Vardininkas Nominatīvs	tu
Kilmininkas Ģenitīvs	tevis / tavs
Naudininkas Datīvs	tev / tevim
Galininkas Akuzatīvs	tevi
Įnagininkas Instrumentālis	tevi
Vietininkas Lokatīvs	tevī
Šauksmininkas Vokatīvs	tu!

---

 Lotynų kalba

Tarimas

• TFA: /tuː/

Įvardis

tu

1. tu ^(lt)

Etimologija

Iš Iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂.

Šio žodžio tu Lotynų kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje tu ^(w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite tu Vikižodyną ir tu Vikipediją Lotynų kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2011 m. liepos 26 d. apie šabloną...

---

 Portugalų kalba

Įvardis

tu

1. tu ^(lt) (dažnas Portugalijoje, retas Brazilijoje)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Šio žodžio tu Portugalų kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje tu ^(w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite tu Vikižodyną ir tu Vikipediją Portugalų kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2011 m. liepos 26 d. apie šabloną...

---

 Prancūzų kalba

Tarimas

• TFA: /ty/

• Audio
  (byla)

• Šablonas:homophones

Įvardis

tu

1. tu ^(lt)

Etimologija

Iš senosios prancūzų k. tu, iš lotynų k. tu.

---

 Rumunų kalba

Įvardis

tu

1. tu ^(lt)

Etimologija

Iš Lotynų kalbos tū.

---

 Švedų kalba

Skaitvardis

tu

1. du, abu

Sinonimai

två

 Škotų gėlų kalba

Tarimas

• TFA: /t̪u/

Įvardis

tu

1. tu ^(lt)

Etimologija

Iš Senosios airių kalbos tú.

---