Pereiti prie turinio

neišvaišinus

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neišvaišinus

  1. ta, kuri neišvaišino

Etimologija

[taisyti]

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino



Padalyvis

[taisyti]

neišvaišinus

  1. susijęs su veiksmu neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

Etimologija

[taisyti]

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino