neįsivokime

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsivokime (neig. sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsivokti, neįsivokia, neįsivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsivokiu	neįsivokiau	neįsivokdavau	neįsivoksiu
tu	neįsivoki	neįsivokei	neįsivokdavai	neįsivoksi
jis, ji	neįsivokia	neįsivokė	neįsivokdavo	neįsivoks
mes	neįsivokiame, neįsivokiam	neįsivokėme, neįsivokėm	neįsivokdavome, neįsivokdavom	neįsivoksime, neįsivoksim
jūs	neįsivokiate, neįsivokiat	neįsivokėte, neįsivokėt	neįsivokdavote, neįsivokdavot	neįsivoksite, neįsivoksit
jie, jos	neįsivokia	neįsivokė	neįsivokdavo	neįsivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsivokčiau		neįsivoktumėme, neįsivoktumėm, neįsivoktume
2 asm.	neįsivoktumei, neįsivoktum		neįsivoktumėte, neįsivoktumėt
3 asm.	neįsivoktų		neįsivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsivokime, neįsivokim
2 asm.	neįsivoki, neįsivok		neįsivokite, neįsivokit
3 asm.	teneįsivokia, teneįsivokie		teneįsivokia, teneįsivokie

• žr. pagr. f. neįsivokti, neįsivokia, neįsivokė
• Skiemenys: ne-į-si-vo-ki-me

neįsivokime

Etimologija

<= ne- + įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Daiktavardis

neįsivokime (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsivokimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivokimas	neįsivokimai
kilm.	neįsivokimo	neįsivokimų
naud.	neįsivokimui	neįsivokimams
gal.	neįsivokimą	neįsivokimus
įnag.	neįsivokimu	neįsivokimais
viet.	neįsivokime	neįsivokimuose
šauksm.	neįsivokime	neįsivokimai

• Skiemenys: ne-į-si-vo-ki-me
• žr. pagr. f. neįsivokimas

neįsivokime

1. žr. veiksmas neįsivokti

Etimologija

<= neįsivokti, neįsivokia, neįsivokė <= ne- + įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Veiksmažodis

neįsivokime (neig. sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsivogti, neįsivagia, neįsivogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsivagiu	neįsivogiau	neįsivogdavau	neįsivogsiu
tu	neįsivagi	neįsivogei	neįsivogdavai	neįsivogsi
jis, ji	neįsivagia	neįsivogė	neįsivogdavo	neįsivogs
mes	neįsivagiame, neįsivagiam	neįsivogėme, neįsivogėm	neįsivogdavome, neįsivogdavom	neįsivogsime, neįsivogsim
jūs	neįsivagiate, neįsivagiat	neįsivogėte, neįsivogėt	neįsivogdavote, neįsivogdavot	neįsivogsite, neįsivogsit
jie, jos	neįsivagia	neįsivogė	neįsivogdavo	neįsivogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsivogčiau		neįsivogtumėme, neįsivogtumėm, neįsivogtume
2 asm.	neįsivogtumei, neįsivogtum		neįsivogtumėte, neįsivogtumėt
3 asm.	neįsivogtų		neįsivogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsivokime, neįsivokim
2 asm.	neįsivoki, neįsivok		neįsivokite, neįsivokit
3 asm.	teneįsivagia, teneįsivagie		teneįsivagia, teneįsivagie

• žr. pagr. f. neįsivogti, neįsivagia, neįsivogė
• Skiemenys: ne-į-si-vo-ki-me

neįsivokime

Etimologija

<= ne- + įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---