įsivokti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsivokti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsivokti, įsivokia, įsivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsivokiu	įsivokiau	įsivokdavau	įsivoksiu
tu	įsivoki	įsivokei	įsivokdavai	įsivoksi
jis, ji	įsivokia	įsivokė	įsivokdavo	įsivoks
mes	įsivokiame, įsivokiam	įsivokėme, įsivokėm	įsivokdavome, įsivokdavom	įsivoksime, įsivoksim
jūs	įsivokiate, įsivokiat	įsivokėte, įsivokėt	įsivokdavote, įsivokdavot	įsivoksite, įsivoksit
jie, jos	įsivokia	įsivokė	įsivokdavo	įsivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsivokčiau		įsivoktumėme, įsivoktumėm, įsivoktume
2 asm.	įsivoktumei, įsivoktum		įsivoktumėte, įsivoktumėt
3 asm.	įsivoktų		įsivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsivokime, įsivokim
2 asm.	įsivoki, įsivok		įsivokite, įsivokit
3 asm.	teįsivokia, teįsivokie		teįsivokia, teįsivokie

• žr. pagr. f. įsivokti, įsivokia, įsivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įsivokiąs, įsivokiantis, įsivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įsivokęs, įsivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įsivokdavęs, įsivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įsivoksiąs, įsivoksiantis, įsivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įsivokiamas, įsivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įsivoktas, įsivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įsivoksimas, įsivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įsivoktinas, įsivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: įsivokiant, įsivokus, įsivokdavus, įsivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: įsivokdamas, įsivokdama.
• taip pat žr. bdn.: įsivokte, įsivoktinai.
• Skiemenys: į-si-vok-ti

įsivokti

1. įlįsti, įsibrauti, įsikraustyti:

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Sinonimai

    įsivokti: bendrai

įsidrąsinti (lt)

įsinarsinti (lt)

Antonimai

    įsivokti: bendrai

neįsivokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įsivokti: Išvestiniai žodžiai

neįsivokti (lt) (neig. sangrž.)

įsivokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  įsivokti: bendrai

---

Dalyvis

įsivokti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivoktas, mot. g. įsivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivoktas	įsivokti	įsivokta	įsivoktos	įsivokta	-
kilm.	įsivokto	įsivoktų	įsivoktos	įsivoktų	-	-
naud.	įsivoktam	įsivoktiems	įsivoktai	įsivoktoms	-	-
gal.	įsivoktą	įsivoktus	įsivoktą	įsivoktas	-	-
įnag.	įsivoktu	įsivoktais	įsivokta	įsivoktomis	-	-
viet.	įsivoktame	įsivoktuose	įsivoktoje	įsivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivoktasis	įsivoktieji	įsivoktoji	įsivoktosios	-	-
kilm.	įsivoktojo	įsivoktųjų	įsivoktosios	įsivoktųjų	-	-
naud.	įsivoktajam	įsivoktiesiems	įsivoktajai	įsivoktosioms	-	-
gal.	įsivoktąjį	įsivoktuosius	įsivoktąją	įsivoktąsias	-	-
įnag.	įsivoktuoju	įsivoktaisiais	įsivoktąja	įsivoktosiomis	-	-
viet.	įsivoktajame	įsivoktuosiuose	įsivoktojoje	įsivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsivoktas, mot. g. įsivokta.
• Skiemenys: į-si-vok-ti

įsivokti

1. tas, kurį įsivokė

Etimologija

<= įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---