neįsivokėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsivokėt (neig. sangrž. vks., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsivokti, neįsivokia, neįsivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsivokiu	neįsivokiau	neįsivokdavau	neįsivoksiu
tu	neįsivoki	neįsivokei	neįsivokdavai	neįsivoksi
jis, ji	neįsivokia	neįsivokė	neįsivokdavo	neįsivoks
mes	neįsivokiame, neįsivokiam	neįsivokėme, neįsivokėm	neįsivokdavome, neįsivokdavom	neįsivoksime, neįsivoksim
jūs	neįsivokiate, neįsivokiat	neįsivokėte, neįsivokėt	neįsivokdavote, neįsivokdavot	neįsivoksite, neįsivoksit
jie, jos	neįsivokia	neįsivokė	neįsivokdavo	neįsivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsivokčiau		neįsivoktumėme, neįsivoktumėm, neįsivoktume
2 asm.	neįsivoktumei, neįsivoktum		neįsivoktumėte, neįsivoktumėt
3 asm.	neįsivoktų		neįsivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsivokime, neįsivokim
2 asm.	neįsivoki, neįsivok		neįsivokite, neįsivokit
3 asm.	teneįsivokia, teneįsivokie		teneįsivokia, teneįsivokie

• žr. pagr. f. neįsivokti, neįsivokia, neįsivokė
• Skiemenys: ne-į-si-vo-kėt

neįsivokėt

Etimologija

<= ne- + įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---