į-

 Lietuvių kalba

Priešdėlis

į-

1. veiksmažodžiai su juo žymi:
   1. kryptį į vidų:
      • įaugti, įeiti, įmesti, įnešti, įsigauti, įsviesti.
   2. silpno intensyvumo veiksmą:
      • įdrėksti, įdužti, įlenkti, įskilti.
   3. įstengimą, galėjimą ką atlikti:
      • įarti, įbaubti, įgalėti.
   4. įsitraukimą į kokį veiksmą (su sangrąžiniais veiksmažodžiais):
      • įsidirbti, įsiskaityti, įsišnekėti.
   5. atliktą veiksmą:
      • įbauginti, įgauti, įkaisti, įvykdyti.
2. daiktavardžiai su juo žymi:
   1. vietą kieno nors šone:
      • įkalnė, įklonis, įkrantis, įsaulis.
   2. netikrą giminystę:
      • įbrolis, įmotė, įsūnis, įtėvis.
3. jį turi veiksmažodiniai daiktavardžiai, žymintys abstrakčias bei konkrečias sąvokas.
   1. • įgūdis, įstanga, įtaiga, įtampa
      • įkaitas, įlinkis, įmaišas, įtaisas
4. veiksmažodiniai būdvardžiai su juo žymi turėjimą iš veiksmo einančių ypatybių:
   1. • įdėmus, įdubus, įtaigus, įtarus.
5. vartojamas su veiksmažodžiais, daiktavardžiais, būdvardžiais, prieveiksmiais, gaunančiais įvairias reikšmes:
   1. • įgyti, įmanyti, įprasti, įveikti
      • įgula, įmonė, įrankis
      • įdomus, įkypas, įmantrus
      • įkandin, įpiečiau, įšiauriau

Vertimai

  į-: bendrai

Anglų kalba: in (en) (žymint veiksmo kryptį į vidų), on (en) (apie aparatų įjungimą), en (en), intro (en), inter (en), in (en) (žymin judėjimą į vidų)

---