įsivogė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsivogė (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsivogti, įsivagia, įsivogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsivagiu	įsivogiau	įsivogdavau	įsivogsiu
tu	įsivagi	įsivogei	įsivogdavai	įsivogsi
jis, ji	įsivagia	įsivogė	įsivogdavo	įsivogs
mes	įsivagiame, įsivagiam	įsivogėme, įsivogėm	įsivogdavome, įsivogdavom	įsivogsime, įsivogsim
jūs	įsivagiate, įsivagiat	įsivogėte, įsivogėt	įsivogdavote, įsivogdavot	įsivogsite, įsivogsit
jie, jos	įsivagia	įsivogė	įsivogdavo	įsivogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsivogčiau		įsivogtumėme, įsivogtumėm, įsivogtume
2 asm.	įsivogtumei, įsivogtum		įsivogtumėte, įsivogtumėt
3 asm.	įsivogtų		įsivogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsivokime, įsivokim
2 asm.	įsivoki, įsivok		įsivokite, įsivokit
3 asm.	teįsivagia, teįsivagie		teįsivagia, teįsivagie

• žr. pagr. f. įsivogti, įsivagia, įsivogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įsivagiąs, įsivagiantis, įsivagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įsivogęs, įsivogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įsivogdavęs, įsivogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įsivogsiąs, įsivogsiantis, įsivogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įsivagiamas, įsivagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įsivogtas, įsivogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įsivogsimas, įsivogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įsivogtinas, įsivogtina.
• taip pat žr. pdlv.: įsivagiant, įsivogus, įsivogdavus, įsivogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įsivogdamas, įsivogdama.
• taip pat žr. bdn.: įsivogte, įsivogtinai.
• Skiemenys: į-si-vo-gė

įsivogė

1. imti smarkiai vogti:
   • Šį rudenį labai jau pas mus įsìvogė, įdrįso vagys.
2. slapta įeiti, įlįsti, įsėlinti į patalpą, kur uždrausta, uždaryta:
   • Piemuo nori įsivõgti į vidų.
3. įlįsti, įsisprausti, kur uždaryta, sunkiai prieinama, įsiskverbti, įsiveržti:
   • Musės visur įsìvagia pro mažiausį plyšelį.
4. įsiterpti, įsiskverbti į svetimą bendruomenę (apsimetus bendraminčiu):
   • Heretikai slaptėmis įsivagia svetimon dirvon.
5. netikėtai, nejučia, nenorint įsiskverbti, apimti, apnikti (apie jausmą, mintį, pojūtį):
   • Vos atsigulus įsivogė mintis, kad su tokiu Povilu nėr ko pokštų krėsti.

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    įsivogė: bendrai

neįsivogė (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įsivogė: Išvestiniai žodžiai

neįsivogti (lt) (neig. sangrž.)

įsivogimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  įsivogė: bendrai

---