neįsivogtų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsivogtų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsivogti, neįsivagia, neįsivogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsivagiu	neįsivogiau	neįsivogdavau	neįsivogsiu
tu	neįsivagi	neįsivogei	neįsivogdavai	neįsivogsi
jis, ji	neįsivagia	neįsivogė	neįsivogdavo	neįsivogs
mes	neįsivagiame, neįsivagiam	neįsivogėme, neįsivogėm	neįsivogdavome, neįsivogdavom	neįsivogsime, neįsivogsim
jūs	neįsivagiate, neįsivagiat	neįsivogėte, neįsivogėt	neįsivogdavote, neįsivogdavot	neįsivogsite, neįsivogsit
jie, jos	neįsivagia	neįsivogė	neįsivogdavo	neįsivogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsivogčiau		neįsivogtumėme, neįsivogtumėm, neįsivogtume
2 asm.	neįsivogtumei, neįsivogtum		neįsivogtumėte, neįsivogtumėt
3 asm.	neįsivogtų		neįsivogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsivokime, neįsivokim
2 asm.	neįsivoki, neįsivok		neįsivokite, neįsivokit
3 asm.	teneįsivagia, teneįsivagie		teneįsivagia, teneįsivagie

• žr. pagr. f. neįsivogti, neįsivagia, neįsivogė
• Skiemenys: ne-į-si-vog-tų

neįsivogtų

Etimologija

<= ne- + įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---

Dalyvis

neįsivogtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivogtas, mot. g. neįsivogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivogtas	neįsivogti	neįsivogta	neįsivogtos	neįsivogta	-
kilm.	neįsivogto	neįsivogtų	neįsivogtos	neįsivogtų	-	-
naud.	neįsivogtam	neįsivogtiems	neįsivogtai	neįsivogtoms	-	-
gal.	neįsivogtą	neįsivogtus	neįsivogtą	neįsivogtas	-	-
įnag.	neįsivogtu	neįsivogtais	neįsivogta	neįsivogtomis	-	-
viet.	neįsivogtame	neįsivogtuose	neįsivogtoje	neįsivogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivogtasis	neįsivogtieji	neįsivogtoji	neįsivogtosios	-	-
kilm.	neįsivogtojo	neįsivogtųjų	neįsivogtosios	neįsivogtųjų	-	-
naud.	neįsivogtajam	neįsivogtiesiems	neįsivogtajai	neįsivogtosioms	-	-
gal.	neįsivogtąjį	neįsivogtuosius	neįsivogtąją	neįsivogtąsias	-	-
įnag.	neįsivogtuoju	neįsivogtaisiais	neįsivogtąja	neįsivogtosiomis	-	-
viet.	neįsivogtajame	neįsivogtuosiuose	neįsivogtojoje	neįsivogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivogtas, mot. g. neįsivogta.
• Skiemenys: ne-į-si-vog-tų

neįsivogtų

1. tas, kurį neįsivogė

Etimologija

<= neįsivogti, neįsivagia, neįsivogė <= ne- + įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-į-si-vog-tų

neįsivogtų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neįsivogti, neįsivagia, neįsivogė <= ne- + įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    neįsivogtų: bendrai

įsivogtų (lt)

Vertimai

  neįsivogtų: bendrai

---