neįsivagiu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsivagiu (neig. sangrž. vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsivogti, neįsivagia, neįsivogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsivagiu	neįsivogiau	neįsivogdavau	neįsivogsiu
tu	neįsivagi	neįsivogei	neįsivogdavai	neįsivogsi
jis, ji	neįsivagia	neįsivogė	neįsivogdavo	neįsivogs
mes	neįsivagiame, neįsivagiam	neįsivogėme, neįsivogėm	neįsivogdavome, neįsivogdavom	neįsivogsime, neįsivogsim
jūs	neįsivagiate, neįsivagiat	neįsivogėte, neįsivogėt	neįsivogdavote, neįsivogdavot	neįsivogsite, neįsivogsit
jie, jos	neįsivagia	neįsivogė	neįsivogdavo	neįsivogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsivogčiau		neįsivogtumėme, neįsivogtumėm, neįsivogtume
2 asm.	neįsivogtumei, neįsivogtum		neįsivogtumėte, neįsivogtumėt
3 asm.	neįsivogtų		neįsivogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsivokime, neįsivokim
2 asm.	neįsivoki, neįsivok		neįsivokite, neįsivokit
3 asm.	teneįsivagia, teneįsivagie		teneįsivagia, teneįsivagie

• žr. pagr. f. neįsivogti, neįsivagia, neįsivogė
• Skiemenys: ne-į-si-va-giu

neįsivagiu

Etimologija

<= ne- + įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---