neįsivokti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsivokti (neig. sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsivokti, neįsivokia, neįsivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsivokiu	neįsivokiau	neįsivokdavau	neįsivoksiu
tu	neįsivoki	neįsivokei	neįsivokdavai	neįsivoksi
jis, ji	neįsivokia	neįsivokė	neįsivokdavo	neįsivoks
mes	neįsivokiame, neįsivokiam	neįsivokėme, neįsivokėm	neįsivokdavome, neįsivokdavom	neįsivoksime, neįsivoksim
jūs	neįsivokiate, neįsivokiat	neįsivokėte, neįsivokėt	neįsivokdavote, neįsivokdavot	neįsivoksite, neįsivoksit
jie, jos	neįsivokia	neįsivokė	neįsivokdavo	neįsivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsivokčiau		neįsivoktumėme, neįsivoktumėm, neįsivoktume
2 asm.	neįsivoktumei, neįsivoktum		neįsivoktumėte, neįsivoktumėt
3 asm.	neįsivoktų		neįsivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsivokime, neįsivokim
2 asm.	neįsivoki, neįsivok		neįsivokite, neįsivokit
3 asm.	teneįsivokia, teneįsivokie		teneįsivokia, teneįsivokie

• žr. pagr. f. neįsivokti, neįsivokia, neįsivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįsivokiąs, neįsivokiantis, neįsivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįsivokęs, neįsivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįsivokdavęs, neįsivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįsivoksiąs, neįsivoksiantis, neįsivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįsivokiamas, neįsivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįsivoktas, neįsivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįsivoksimas, neįsivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįsivoktinas, neįsivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: neįsivokiant, neįsivokus, neįsivokdavus, neįsivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįsivokdamas, neįsivokdama.
• taip pat žr. bdn.: neįsivokte, neįsivoktinai.
• Skiemenys: ne-į-si-vok-ti

neįsivokti

1. priešingas veiksmas veiksmui: įsivokti.

Etimologija

<= ne- + įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    neįsivokti: bendrai

įsivokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neįsivokti: Išvestiniai žodžiai

neįsivokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neįsivokti: bendrai

---

Dalyvis

neįsivokti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivoktas, mot. g. neįsivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivoktas	neįsivokti	neįsivokta	neįsivoktos	neįsivokta	-
kilm.	neįsivokto	neįsivoktų	neįsivoktos	neįsivoktų	-	-
naud.	neįsivoktam	neįsivoktiems	neįsivoktai	neįsivoktoms	-	-
gal.	neįsivoktą	neįsivoktus	neįsivoktą	neįsivoktas	-	-
įnag.	neįsivoktu	neįsivoktais	neįsivokta	neįsivoktomis	-	-
viet.	neįsivoktame	neįsivoktuose	neįsivoktoje	neįsivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivoktasis	neįsivoktieji	neįsivoktoji	neįsivoktosios	-	-
kilm.	neįsivoktojo	neįsivoktųjų	neįsivoktosios	neįsivoktųjų	-	-
naud.	neįsivoktajam	neįsivoktiesiems	neįsivoktajai	neįsivoktosioms	-	-
gal.	neįsivoktąjį	neįsivoktuosius	neįsivoktąją	neįsivoktąsias	-	-
įnag.	neįsivoktuoju	neįsivoktaisiais	neįsivoktąja	neįsivoktosiomis	-	-
viet.	neįsivoktajame	neįsivoktuosiuose	neįsivoktojoje	neįsivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivoktas, mot. g. neįsivokta.
• Skiemenys: ne-į-si-vok-ti

neįsivokti

1. tas, kurį neįsivokė

Etimologija

<= neįsivokti, neįsivokia, neįsivokė <= ne- + įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---