vogė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

vogė (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: vogti, vagia, vogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	vagiu	vogiau	vogdavau	vogsiu
tu	vagi	vogei	vogdavai	vogsi
jis, ji	vagia	vogė	vogdavo	vogs
mes	vagiame, vagiam	vogėme, vogėm	vogdavome, vogdavom	vogsime, vogsim
jūs	vagiate, vagiat	vogėte, vogėt	vogdavote, vogdavot	vogsite, vogsit
jie, jos	vagia	vogė	vogdavo	vogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	vogčiau		vogtumėme, vogtumėm, vogtume
2 asm.	vogtumei, vogtum		vogtumėte, vogtumėt
3 asm.	vogtų		vogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		vokime, vokim
2 asm.	voki, vok		vokite, vokit
3 asm.	tevagia, tevagie		tevagia, tevagie

• žr. pagr. f. vogti, vagia, vogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: vagiąs, vagiantis, vagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: vogęs, vogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: vogdavęs, vogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: vogsiąs, vogsiantis, vogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: vagiamas, vagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: vogtas, vogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: vogsimas, vogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: vogtinas, vogtina.
• taip pat žr. pdlv.: vagiant, vogus, vogdavus, vogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: vogdamas, vogdama.
• taip pat žr. bdn.: vogte, vogtinai.
• Skiemenys: vo-gė

vogė

1. slapta savintis svetimą turtą:
   • Pinigus iš kasos vagia.
   • Nutvėrė vagiant.
   • Kas vogs, nepralobs.
2. užsiimti vagystėmis, vagišiauti:
   • Kas dirba, tas turi, kas nedirba, tas võgti eina arba žmogų mušti.
3. be leidimo, neteisėtai (ppr. slapta) ką nors (svetimo) imti ar jėga grobti:
   • Neregėjom, kas ką võgė.
4. nusukti (prekiaujant):
   • A vãgia svorį šitas diedas (pardavėjas)?
5. skriausti (nusukant, apgaunant, vagiant):
   • Vãgia senus žmonis su tais naujais piningais.
6. (prk.) juokais (ppr. per vestuves) slapta išsinešti, išsivesti, išsivežti:
   • Išvažiuojant vyro namuosna, vagia smulkius daiktus – šeiminykės įrankius.
7. (žmogų) grobti:
   • Ubagai võgdavo vaikus: akis išbado ir vedžioja prie bažnyčios.
8. (prk.) juokais grobti (jaunąją per vestuves):
   • Nu tai jaunoją tai võgdavo, võgdavo ant rytojaus jau te: tai vieni saugo, kiti vãgia.
9. (prk.) atimti, neteisėtai savintis (neigiant, nepripažįstant):
   • Dievui vagia jo garbę ir šlovę, tą sau patiems priduodami.
10. (prk.) neteisėtai prisiskirti sau kito žodžių autorystę:
    • Pranašai falšyvai pranašavo ing vardo mano; ir vėl pranašai vãgia žodį mano, ima liežuvius savo ir bylo.
11. (prk.) skubotai, prieš lietų vežti (šieną):
    • Šiemet šieną vãgiam.
12. mezgant mažinti eilėse akių skaičių, suimti, raukti:
    • Kožnoj eilioj vagiù po dvi akis.
13. slapta ką daryti.

Antonimai

    vogė: bendrai

nevogė (lt)

Išvestiniai žodžiai

    vogė: Išvestiniai žodžiai

apsivogti (lt) (sangrž.) apvogti (lt) atsivogti (lt) (sangrž.) atvogti (lt) dasivogti (lt) (sangrž.) išsivogti (lt) (sangrž.) išvogti (lt) nevogti (lt) (neig. ) nusivogti (lt) (sangrž.) nuvogti (lt) paišvogti (lt) papavogti (lt) (sangrž.) pasivogti (lt) (sangrž.) pavogti (lt)

persivogti (lt) (sangrž.) pervogti (lt) prasivogti (lt) (sangrž.) pravogti (lt) prisivogti (lt) (sangrž.) privogti (lt) razvogti (lt) (sangrž.) susivogti (lt) (sangrž.) suvogti (lt) užsivogti (lt) (sangrž.) užvogti (lt) vogimas (lt) (vyr. g.) įsivogti (lt) (sangrž.) įvogti (lt)

Vertimai

  vogė: bendrai

---