įsivokusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsivokusi (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivokęs, mot. g. įsivokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivokęs	įsivokę	įsivokusi, įsivokus	įsivokusios	-	įsivokę
kilm.	įsivokusio	įsivokusių	įsivokusios	įsivokusių	-	-
naud.	įsivokusiam	įsivokusiems	įsivokusiai	įsivokusioms	-	-
gal.	įsivokusį	įsivokusius	įsivokusią	įsivokusias	-	-
įnag.	įsivokusiu	įsivokusiais	įsivokusia	įsivokusiomis	-	-
viet.	įsivokusiame	įsivokusiuose	įsivokusioje	įsivokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivokusysis	įsivokusieji	įsivokusioji	įsivokusiosios	-	-
kilm.	įsivokusiojo	įsivokusiųjų	įsivokusiosios	įsivokusiųjų	-	-
naud.	įsivokusiajam	įsivokusiesiems	įsivokusiajai	įsivokusiosioms	-	-
gal.	įsivokusįjį	įsivokusiuosius	įsivokusiąją	įsivokusiąsias	-	-
įnag.	įsivokusiuoju	įsivokusiaisiais	įsivokusiąja	įsivokusiosiomis	-	-
viet.	įsivokusiajame	įsivokusiuosiuose	įsivokusiojoje	įsivokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsivokęs.
• Skiemenys: į-si-vo-ku-si

įsivokusi

1. ta, kuri įsivokė

Etimologija

<= įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    įsivokusi: bendrai

neįsivokusi (lt)

Vertimai

  įsivokusi: bendrai

---