įsivoktomis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsivoktomis (būt. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivoktas, mot. g. įsivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivoktas	įsivokti	įsivokta	įsivoktos	įsivokta	-
kilm.	įsivokto	įsivoktų	įsivoktos	įsivoktų	-	-
naud.	įsivoktam	įsivoktiems	įsivoktai	įsivoktoms	-	-
gal.	įsivoktą	įsivoktus	įsivoktą	įsivoktas	-	-
įnag.	įsivoktu	įsivoktais	įsivokta	įsivoktomis	-	-
viet.	įsivoktame	įsivoktuose	įsivoktoje	įsivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivoktasis	įsivoktieji	įsivoktoji	įsivoktosios	-	-
kilm.	įsivoktojo	įsivoktųjų	įsivoktosios	įsivoktųjų	-	-
naud.	įsivoktajam	įsivoktiesiems	įsivoktajai	įsivoktosioms	-	-
gal.	įsivoktąjį	įsivoktuosius	įsivoktąją	įsivoktąsias	-	-
įnag.	įsivoktuoju	įsivoktaisiais	įsivoktąja	įsivoktosiomis	-	-
viet.	įsivoktajame	įsivoktuosiuose	įsivoktojoje	įsivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsivoktas, mot. g. įsivokta.
• Skiemenys: į-si-vok-to-mis

įsivoktomis

1. ta, kurią įsivokė

Etimologija

<= įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---