įsivokime

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsivokime (sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsivokti, įsivokia, įsivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsivokiu	įsivokiau	įsivokdavau	įsivoksiu
tu	įsivoki	įsivokei	įsivokdavai	įsivoksi
jis, ji	įsivokia	įsivokė	įsivokdavo	įsivoks
mes	įsivokiame, įsivokiam	įsivokėme, įsivokėm	įsivokdavome, įsivokdavom	įsivoksime, įsivoksim
jūs	įsivokiate, įsivokiat	įsivokėte, įsivokėt	įsivokdavote, įsivokdavot	įsivoksite, įsivoksit
jie, jos	įsivokia	įsivokė	įsivokdavo	įsivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsivokčiau		įsivoktumėme, įsivoktumėm, įsivoktume
2 asm.	įsivoktumei, įsivoktum		įsivoktumėte, įsivoktumėt
3 asm.	įsivoktų		įsivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsivokime, įsivokim
2 asm.	įsivoki, įsivok		įsivokite, įsivokit
3 asm.	teįsivokia, teįsivokie		teįsivokia, teįsivokie

• žr. pagr. f. įsivokti, įsivokia, įsivokė
• Skiemenys: į-si-vo-ki-me

įsivokime

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Daiktavardis

įsivokime (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsivokimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivokimas	įsivokimai
kilm.	įsivokimo	įsivokimų
naud.	įsivokimui	įsivokimams
gal.	įsivokimą	įsivokimus
įnag.	įsivokimu	įsivokimais
viet.	įsivokime	įsivokimuose
šauksm.	įsivokime	įsivokimai

• Skiemenys: į-si-vo-ki-me
• žr. pagr. f. įsivokimas

įsivokime

1. žr. veiksmas įsivokti

Etimologija

<= įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Veiksmažodis

įsivokime (sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsivogti, įsivagia, įsivogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsivagiu	įsivogiau	įsivogdavau	įsivogsiu
tu	įsivagi	įsivogei	įsivogdavai	įsivogsi
jis, ji	įsivagia	įsivogė	įsivogdavo	įsivogs
mes	įsivagiame, įsivagiam	įsivogėme, įsivogėm	įsivogdavome, įsivogdavom	įsivogsime, įsivogsim
jūs	įsivagiate, įsivagiat	įsivogėte, įsivogėt	įsivogdavote, įsivogdavot	įsivogsite, įsivogsit
jie, jos	įsivagia	įsivogė	įsivogdavo	įsivogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsivogčiau		įsivogtumėme, įsivogtumėm, įsivogtume
2 asm.	įsivogtumei, įsivogtum		įsivogtumėte, įsivogtumėt
3 asm.	įsivogtų		įsivogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsivokime, įsivokim
2 asm.	įsivoki, įsivok		įsivokite, įsivokit
3 asm.	teįsivagia, teįsivagie		teįsivagia, teįsivagie

• žr. pagr. f. įsivogti, įsivagia, įsivogė
• Skiemenys: į-si-vo-ki-me

įsivokime

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---