įsivokėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsivokėt (sangrž. vks., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsivokti, įsivokia, įsivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsivokiu	įsivokiau	įsivokdavau	įsivoksiu
tu	įsivoki	įsivokei	įsivokdavai	įsivoksi
jis, ji	įsivokia	įsivokė	įsivokdavo	įsivoks
mes	įsivokiame, įsivokiam	įsivokėme, įsivokėm	įsivokdavome, įsivokdavom	įsivoksime, įsivoksim
jūs	įsivokiate, įsivokiat	įsivokėte, įsivokėt	įsivokdavote, įsivokdavot	įsivoksite, įsivoksit
jie, jos	įsivokia	įsivokė	įsivokdavo	įsivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsivokčiau		įsivoktumėme, įsivoktumėm, įsivoktume
2 asm.	įsivoktumei, įsivoktum		įsivoktumėte, įsivoktumėt
3 asm.	įsivoktų		įsivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsivokime, įsivokim
2 asm.	įsivoki, įsivok		įsivokite, įsivokit
3 asm.	teįsivokia, teįsivokie		teįsivokia, teįsivokie

• žr. pagr. f. įsivokti, įsivokia, įsivokė
• Skiemenys: į-si-vo-kėt

įsivokėt

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---