Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsivokti, įsivokia, įsivokė
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
įsivokiu
|
įsivokiau
|
įsivokdavau
|
įsivoksiu
|
tu
|
įsivoki
|
įsivokei
|
įsivokdavai
|
įsivoksi
|
jis, ji
|
įsivokia
|
įsivokė
|
įsivokdavo
|
įsivoks
|
mes
|
įsivokiame, įsivokiam
|
įsivokėme, įsivokėm
|
įsivokdavome, įsivokdavom
|
įsivoksime, įsivoksim
|
jūs
|
įsivokiate, įsivokiat
|
įsivokėte, įsivokėt
|
įsivokdavote, įsivokdavot
|
įsivoksite, įsivoksit
|
jie, jos
|
įsivokia
|
įsivokė
|
įsivokdavo
|
įsivoks
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
įsivokčiau
|
įsivoktumėme, įsivoktumėm, įsivoktume
|
2 asm.
|
įsivoktumei, įsivoktum
|
įsivoktumėte, įsivoktumėt
|
3 asm.
|
įsivoktų
|
įsivoktų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
įsivokime, įsivokim
|
2 asm.
|
įsivoki, įsivok
|
įsivokite, įsivokit
|
3 asm.
|
teįsivokia, teįsivokie
|
teįsivokia, teįsivokie
|
įsivoktų
<= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė
įsivoktų
- tas, kurį įsivokė
<= įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė
įsivoktų (tarm.| ryt.)
<= įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė