susivokime

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susivokime (sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susivokti, susivokia, susivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susivokiu	susivokiau	susivokdavau	susivoksiu
tu	susivoki	susivokei	susivokdavai	susivoksi
jis, ji	susivokia	susivokė	susivokdavo	susivoks
mes	susivokiame, susivokiam	susivokėme, susivokėm	susivokdavome, susivokdavom	susivoksime, susivoksim
jūs	susivokiate, susivokiat	susivokėte, susivokėt	susivokdavote, susivokdavot	susivoksite, susivoksit
jie, jos	susivokia	susivokė	susivokdavo	susivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susivokčiau		susivoktumėme, susivoktumėm, susivoktume
2 asm.	susivoktumei, susivoktum		susivoktumėte, susivoktumėt
3 asm.	susivoktų		susivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susivokime, susivokim
2 asm.	susivoki, susivok		susivokite, susivokit
3 asm.	tesusivokia, tesusivokie		tesusivokia, tesusivokie

• žr. pagr. f. susivokti, susivokia, susivokė
• Skiemenys: su-si-vo-ki-me

susivokime

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Daiktavardis

susivokime (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susivokimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivokimas	susivokimai
kilm.	susivokimo	susivokimų
naud.	susivokimui	susivokimams
gal.	susivokimą	susivokimus
įnag.	susivokimu	susivokimais
viet.	susivokime	susivokimuose
šauksm.	susivokime	susivokimai

• Skiemenys: su-si-vo-ki-me
• žr. pagr. f. susivokimas

susivokime

1. žr. veiksmas susivokti

Etimologija

<= susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Veiksmažodis

susivokime (sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susivogti, susivagia, susivogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susivagiu	susivogiau	susivogdavau	susivogsiu
tu	susivagi	susivogei	susivogdavai	susivogsi
jis, ji	susivagia	susivogė	susivogdavo	susivogs
mes	susivagiame, susivagiam	susivogėme, susivogėm	susivogdavome, susivogdavom	susivogsime, susivogsim
jūs	susivagiate, susivagiat	susivogėte, susivogėt	susivogdavote, susivogdavot	susivogsite, susivogsit
jie, jos	susivagia	susivogė	susivogdavo	susivogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susivogčiau		susivogtumėme, susivogtumėm, susivogtume
2 asm.	susivogtumei, susivogtum		susivogtumėte, susivogtumėt
3 asm.	susivogtų		susivogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susivokime, susivokim
2 asm.	susivoki, susivok		susivokite, susivokit
3 asm.	tesusivagia, tesusivagie		tesusivagia, tesusivagie

• žr. pagr. f. susivogti, susivagia, susivogė
• Skiemenys: su-si-vo-ki-me

susivokime

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---