susivoktų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susivoktų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susivokti, susivokia, susivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susivokiu	susivokiau	susivokdavau	susivoksiu
tu	susivoki	susivokei	susivokdavai	susivoksi
jis, ji	susivokia	susivokė	susivokdavo	susivoks
mes	susivokiame, susivokiam	susivokėme, susivokėm	susivokdavome, susivokdavom	susivoksime, susivoksim
jūs	susivokiate, susivokiat	susivokėte, susivokėt	susivokdavote, susivokdavot	susivoksite, susivoksit
jie, jos	susivokia	susivokė	susivokdavo	susivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susivokčiau		susivoktumėme, susivoktumėm, susivoktume
2 asm.	susivoktumei, susivoktum		susivoktumėte, susivoktumėt
3 asm.	susivoktų		susivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susivokime, susivokim
2 asm.	susivoki, susivok		susivokite, susivokit
3 asm.	tesusivokia, tesusivokie		tesusivokia, tesusivokie

• žr. pagr. f. susivokti, susivokia, susivokė
• Skiemenys: su-si-vok-tų

susivoktų

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Dalyvis

susivoktų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivoktas, mot. g. susivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivoktas	susivokti	susivokta	susivoktos	susivokta	-
kilm.	susivokto	susivoktų	susivoktos	susivoktų	-	-
naud.	susivoktam	susivoktiems	susivoktai	susivoktoms	-	-
gal.	susivoktą	susivoktus	susivoktą	susivoktas	-	-
įnag.	susivoktu	susivoktais	susivokta	susivoktomis	-	-
viet.	susivoktame	susivoktuose	susivoktoje	susivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivoktasis	susivoktieji	susivoktoji	susivoktosios	-	-
kilm.	susivoktojo	susivoktųjų	susivoktosios	susivoktųjų	-	-
naud.	susivoktajam	susivoktiesiems	susivoktajai	susivoktosioms	-	-
gal.	susivoktąjį	susivoktuosius	susivoktąją	susivoktąsias	-	-
įnag.	susivoktuoju	susivoktaisiais	susivoktąja	susivoktosiomis	-	-
viet.	susivoktajame	susivoktuosiuose	susivoktojoje	susivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivoktas, mot. g. susivokta.
• Skiemenys: su-si-vok-tų

susivoktų

1. tas, kurį susivokė

Etimologija

<= susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Siekinys

• Skiemenys: su-si-vok-tų

susivoktų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    susivoktų: bendrai

nesusivoktų (lt)

Vertimai

  susivoktų: bendrai

---