Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Veiksmažodis; pagrindinės formos: susivokti, susivokia, susivokė
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
susivokiu
|
susivokiau
|
susivokdavau
|
susivoksiu
|
tu
|
susivoki
|
susivokei
|
susivokdavai
|
susivoksi
|
jis, ji
|
susivokia
|
susivokė
|
susivokdavo
|
susivoks
|
mes
|
susivokiame, susivokiam
|
susivokėme, susivokėm
|
susivokdavome, susivokdavom
|
susivoksime, susivoksim
|
jūs
|
susivokiate, susivokiat
|
susivokėte, susivokėt
|
susivokdavote, susivokdavot
|
susivoksite, susivoksit
|
jie, jos
|
susivokia
|
susivokė
|
susivokdavo
|
susivoks
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
susivokčiau
|
susivoktumėme, susivoktumėm, susivoktume
|
2 asm.
|
susivoktumei, susivoktum
|
susivoktumėte, susivoktumėt
|
3 asm.
|
susivoktų
|
susivoktų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
susivokime, susivokim
|
2 asm.
|
susivoki, susivok
|
susivokite, susivokit
|
3 asm.
|
tesusivokia, tesusivokie
|
tesusivokia, tesusivokie
|
susivoktų
<= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė
susivoktų
- tas, kurį susivokė
<= susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė
susivoktų (tarm.| ryt.)
<= susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė