susivokėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susivokėt (sangrž. vks., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susivokti, susivokia, susivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susivokiu	susivokiau	susivokdavau	susivoksiu
tu	susivoki	susivokei	susivokdavai	susivoksi
jis, ji	susivokia	susivokė	susivokdavo	susivoks
mes	susivokiame, susivokiam	susivokėme, susivokėm	susivokdavome, susivokdavom	susivoksime, susivoksim
jūs	susivokiate, susivokiat	susivokėte, susivokėt	susivokdavote, susivokdavot	susivoksite, susivoksit
jie, jos	susivokia	susivokė	susivokdavo	susivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susivokčiau		susivoktumėme, susivoktumėm, susivoktume
2 asm.	susivoktumei, susivoktum		susivoktumėte, susivoktumėt
3 asm.	susivoktų		susivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susivokime, susivokim
2 asm.	susivoki, susivok		susivokite, susivokit
3 asm.	tesusivokia, tesusivokie		tesusivokia, tesusivokie

• žr. pagr. f. susivokti, susivokia, susivokė
• Skiemenys: su-si-vo-kėt

susivokėt

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---