susivogti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susivogti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susivogti, susivagia, susivogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susivagiu	susivogiau	susivogdavau	susivogsiu
tu	susivagi	susivogei	susivogdavai	susivogsi
jis, ji	susivagia	susivogė	susivogdavo	susivogs
mes	susivagiame, susivagiam	susivogėme, susivogėm	susivogdavome, susivogdavom	susivogsime, susivogsim
jūs	susivagiate, susivagiat	susivogėte, susivogėt	susivogdavote, susivogdavot	susivogsite, susivogsit
jie, jos	susivagia	susivogė	susivogdavo	susivogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susivogčiau		susivogtumėme, susivogtumėm, susivogtume
2 asm.	susivogtumei, susivogtum		susivogtumėte, susivogtumėt
3 asm.	susivogtų		susivogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susivokime, susivokim
2 asm.	susivoki, susivok		susivokite, susivokit
3 asm.	tesusivagia, tesusivagie		tesusivagia, tesusivagie

• žr. pagr. f. susivogti, susivagia, susivogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susivagiąs, susivagiantis, susivagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susivogęs, susivogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susivogdavęs, susivogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susivogsiąs, susivogsiantis, susivogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susivagiamas, susivagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susivogtas, susivogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susivogsimas, susivogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: susivogtinas, susivogtina.
• taip pat žr. pdlv.: susivagiant, susivogus, susivogdavus, susivogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: susivogdamas, susivogdama.
• taip pat žr. bdn.: susivogte, susivogtinai.
• Skiemenys: su-si-vog-ti

susivogti

1. vagiant sukaupti:
   • Susìvogė miltų, bulbių ir mito.
2. vagiant nurinkti (iš visur, visų):
   • Susivogė naktim tuos lavonus, o tai būt išvežę miestan.
3. juokaujant pasiimti, nusinešti:
   • Ryte susivogė visą apsiavimą (vestuvėse).
4. išvogti (ppr. daugeliui vagiant):
   • Jeigu kaimynai nesusivõgs, šiemet turėsime šieno.

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    susivogti: bendrai

nesusivogti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    susivogti: Išvestiniai žodžiai

nesusivogti (lt) (neig. sangrž.)

susivogimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  susivogti: bendrai

---

Dalyvis

susivogti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivogtas, mot. g. susivogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivogtas	susivogti	susivogta	susivogtos	susivogta	-
kilm.	susivogto	susivogtų	susivogtos	susivogtų	-	-
naud.	susivogtam	susivogtiems	susivogtai	susivogtoms	-	-
gal.	susivogtą	susivogtus	susivogtą	susivogtas	-	-
įnag.	susivogtu	susivogtais	susivogta	susivogtomis	-	-
viet.	susivogtame	susivogtuose	susivogtoje	susivogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivogtasis	susivogtieji	susivogtoji	susivogtosios	-	-
kilm.	susivogtojo	susivogtųjų	susivogtosios	susivogtųjų	-	-
naud.	susivogtajam	susivogtiesiems	susivogtajai	susivogtosioms	-	-
gal.	susivogtąjį	susivogtuosius	susivogtąją	susivogtąsias	-	-
įnag.	susivogtuoju	susivogtaisiais	susivogtąja	susivogtosiomis	-	-
viet.	susivogtajame	susivogtuosiuose	susivogtojoje	susivogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivogtas, mot. g. susivogta.
• Skiemenys: su-si-vog-ti

susivogti

1. tas, kurį susivogė

Etimologija

<= susivogti, susivagia, susivogė <= su- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---