susivokė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susivokė (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susivokti, susivokia, susivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susivokiu	susivokiau	susivokdavau	susivoksiu
tu	susivoki	susivokei	susivokdavai	susivoksi
jis, ji	susivokia	susivokė	susivokdavo	susivoks
mes	susivokiame, susivokiam	susivokėme, susivokėm	susivokdavome, susivokdavom	susivoksime, susivoksim
jūs	susivokiate, susivokiat	susivokėte, susivokėt	susivokdavote, susivokdavot	susivoksite, susivoksit
jie, jos	susivokia	susivokė	susivokdavo	susivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susivokčiau		susivoktumėme, susivoktumėm, susivoktume
2 asm.	susivoktumei, susivoktum		susivoktumėte, susivoktumėt
3 asm.	susivoktų		susivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susivokime, susivokim
2 asm.	susivoki, susivok		susivokite, susivokit
3 asm.	tesusivokia, tesusivokie		tesusivokia, tesusivokie

• žr. pagr. f. susivokti, susivokia, susivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susivokiąs, susivokiantis, susivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susivokęs, susivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susivokdavęs, susivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susivoksiąs, susivoksiantis, susivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susivokiamas, susivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susivoktas, susivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susivoksimas, susivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: susivoktinas, susivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: susivokiant, susivokus, susivokdavus, susivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: susivokdamas, susivokdama.
• taip pat žr. bdn.: susivokte, susivoktinai.
• Skiemenys: su-si-vo-kė

susivokė

1. nusiimti derlių, susivalyti javus:
   • Per tą rudenį ir išsikulsias, ir susivóksias.
2. susirasti, susiieškoti:
   • Ko reik, pats susivók, o nelauk, kol kitas už tave ieškos.
3. susirinkti į vieną vietą, pasiimti:
   • Taip tokioj vietoj susivokia tūli lietuvių tautos vaikai.
4. pareiti, sugrįžti, parsirasti, parvykti:
   • Šiaip ne teip susivókiau [į namus].
5. susiruošti:
   • Jau viską susivókęs, visus savo ryšelius surišęs.

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    susivokė: bendrai

nesusivokė (lt)

Išvestiniai žodžiai

    susivokė: Išvestiniai žodžiai

nesusivokti (lt) (neig. sangrž.)

susivokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  susivokė: bendrai

---

Veiksmažodis

susivokė (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susivokti, susivokia, susivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susivokiu	susivokiau	susivokdavau	susivoksiu
tu	susivoki	susivokei	susivokdavai	susivoksi
jis, ji	susivokia	susivokė	susivokdavo	susivoks
mes	susivokiame, susivokiam	susivokėme, susivokėm	susivokdavome, susivokdavom	susivoksime, susivoksim
jūs	susivokiate, susivokiat	susivokėte, susivokėt	susivokdavote, susivokdavot	susivoksite, susivoksit
jie, jos	susivokia	susivokė	susivokdavo	susivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susivokčiau		susivoktumėme, susivoktumėm, susivoktume
2 asm.	susivoktumei, susivoktum		susivoktumėte, susivoktumėt
3 asm.	susivoktų		susivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susivokime, susivokim
2 asm.	susivoki, susivok		susivokite, susivokit
3 asm.	tesusivokia, tesusivokie		tesusivokia, tesusivokie

• žr. pagr. f. susivokti, susivokia, susivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susivokiąs, susivokiantis, susivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susivokęs, susivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susivokdavęs, susivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susivoksiąs, susivoksiantis, susivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susivokiamas, susivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susivoktas, susivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susivoksimas, susivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: susivoktinas, susivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: susivokiant, susivokus, susivokdavus, susivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: susivokdamas, susivokdama.
• taip pat žr. bdn.: susivokte, susivoktinai.
• Skiemenys: su-si-vo-kė

susivokė

1. suprasti, numatyti, nutuokti, susigaudyti:
   • Senas nesusivóki, daug ko nežinai.
2. atsikvošėti, atsigauti:
   • Galu gale jis susivokė.

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Sinonimai

    susivokė: bendrai

suprasti (lt)

Antonimai

    susivokė: bendrai

nesusivokė (lt)

Išvestiniai žodžiai

    susivokė: Išvestiniai žodžiai

nesusivokti (lt) (neig. sangrž.)

susivokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  susivokė: bendrai

---