nesusivokime

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesusivokime (neig. sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesusivokti, nesusivokia, nesusivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesusivokiu	nesusivokiau	nesusivokdavau	nesusivoksiu
tu	nesusivoki	nesusivokei	nesusivokdavai	nesusivoksi
jis, ji	nesusivokia	nesusivokė	nesusivokdavo	nesusivoks
mes	nesusivokiame, nesusivokiam	nesusivokėme, nesusivokėm	nesusivokdavome, nesusivokdavom	nesusivoksime, nesusivoksim
jūs	nesusivokiate, nesusivokiat	nesusivokėte, nesusivokėt	nesusivokdavote, nesusivokdavot	nesusivoksite, nesusivoksit
jie, jos	nesusivokia	nesusivokė	nesusivokdavo	nesusivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesusivokčiau		nesusivoktumėme, nesusivoktumėm, nesusivoktume
2 asm.	nesusivoktumei, nesusivoktum		nesusivoktumėte, nesusivoktumėt
3 asm.	nesusivoktų		nesusivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesusivokime, nesusivokim
2 asm.	nesusivoki, nesusivok		nesusivokite, nesusivokit
3 asm.	tenesusivokia, tenesusivokie		tenesusivokia, tenesusivokie

• žr. pagr. f. nesusivokti, nesusivokia, nesusivokė
• Skiemenys: ne-su-si-vo-ki-me

nesusivokime

Etimologija

<= ne- + susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Daiktavardis

nesusivokime (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesusivokimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivokimas	nesusivokimai
kilm.	nesusivokimo	nesusivokimų
naud.	nesusivokimui	nesusivokimams
gal.	nesusivokimą	nesusivokimus
įnag.	nesusivokimu	nesusivokimais
viet.	nesusivokime	nesusivokimuose
šauksm.	nesusivokime	nesusivokimai

• Skiemenys: ne-su-si-vo-ki-me
• žr. pagr. f. nesusivokimas

nesusivokime

1. žr. veiksmas nesusivokti

Etimologija

<= nesusivokti, nesusivokia, nesusivokė <= ne- + susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Veiksmažodis

nesusivokime (neig. sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesusivogti, nesusivagia, nesusivogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesusivagiu	nesusivogiau	nesusivogdavau	nesusivogsiu
tu	nesusivagi	nesusivogei	nesusivogdavai	nesusivogsi
jis, ji	nesusivagia	nesusivogė	nesusivogdavo	nesusivogs
mes	nesusivagiame, nesusivagiam	nesusivogėme, nesusivogėm	nesusivogdavome, nesusivogdavom	nesusivogsime, nesusivogsim
jūs	nesusivagiate, nesusivagiat	nesusivogėte, nesusivogėt	nesusivogdavote, nesusivogdavot	nesusivogsite, nesusivogsit
jie, jos	nesusivagia	nesusivogė	nesusivogdavo	nesusivogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesusivogčiau		nesusivogtumėme, nesusivogtumėm, nesusivogtume
2 asm.	nesusivogtumei, nesusivogtum		nesusivogtumėte, nesusivogtumėt
3 asm.	nesusivogtų		nesusivogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesusivokime, nesusivokim
2 asm.	nesusivoki, nesusivok		nesusivokite, nesusivokit
3 asm.	tenesusivagia, tenesusivagie		tenesusivagia, tenesusivagie

• žr. pagr. f. nesusivogti, nesusivagia, nesusivogė
• Skiemenys: ne-su-si-vo-ki-me

nesusivokime

Etimologija

<= ne- + susivogti, susivagia, susivogė <= su- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---