nesusivokėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesusivokėt (neig. sangrž. vks., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesusivokti, nesusivokia, nesusivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesusivokiu	nesusivokiau	nesusivokdavau	nesusivoksiu
tu	nesusivoki	nesusivokei	nesusivokdavai	nesusivoksi
jis, ji	nesusivokia	nesusivokė	nesusivokdavo	nesusivoks
mes	nesusivokiame, nesusivokiam	nesusivokėme, nesusivokėm	nesusivokdavome, nesusivokdavom	nesusivoksime, nesusivoksim
jūs	nesusivokiate, nesusivokiat	nesusivokėte, nesusivokėt	nesusivokdavote, nesusivokdavot	nesusivoksite, nesusivoksit
jie, jos	nesusivokia	nesusivokė	nesusivokdavo	nesusivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesusivokčiau		nesusivoktumėme, nesusivoktumėm, nesusivoktume
2 asm.	nesusivoktumei, nesusivoktum		nesusivoktumėte, nesusivoktumėt
3 asm.	nesusivoktų		nesusivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesusivokime, nesusivokim
2 asm.	nesusivoki, nesusivok		nesusivokite, nesusivokit
3 asm.	tenesusivokia, tenesusivokie		tenesusivokia, tenesusivokie

• žr. pagr. f. nesusivokti, nesusivokia, nesusivokė
• Skiemenys: ne-su-si-vo-kėt

nesusivokėt

Etimologija

<= ne- + susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---