nesusivokti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesusivokti (neig. sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesusivokti, nesusivokia, nesusivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesusivokiu	nesusivokiau	nesusivokdavau	nesusivoksiu
tu	nesusivoki	nesusivokei	nesusivokdavai	nesusivoksi
jis, ji	nesusivokia	nesusivokė	nesusivokdavo	nesusivoks
mes	nesusivokiame, nesusivokiam	nesusivokėme, nesusivokėm	nesusivokdavome, nesusivokdavom	nesusivoksime, nesusivoksim
jūs	nesusivokiate, nesusivokiat	nesusivokėte, nesusivokėt	nesusivokdavote, nesusivokdavot	nesusivoksite, nesusivoksit
jie, jos	nesusivokia	nesusivokė	nesusivokdavo	nesusivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesusivokčiau		nesusivoktumėme, nesusivoktumėm, nesusivoktume
2 asm.	nesusivoktumei, nesusivoktum		nesusivoktumėte, nesusivoktumėt
3 asm.	nesusivoktų		nesusivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesusivokime, nesusivokim
2 asm.	nesusivoki, nesusivok		nesusivokite, nesusivokit
3 asm.	tenesusivokia, tenesusivokie		tenesusivokia, tenesusivokie

• žr. pagr. f. nesusivokti, nesusivokia, nesusivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nesusivokiąs, nesusivokiantis, nesusivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nesusivokęs, nesusivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nesusivokdavęs, nesusivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nesusivoksiąs, nesusivoksiantis, nesusivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nesusivokiamas, nesusivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nesusivoktas, nesusivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nesusivoksimas, nesusivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nesusivoktinas, nesusivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: nesusivokiant, nesusivokus, nesusivokdavus, nesusivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: nesusivokdamas, nesusivokdama.
• taip pat žr. bdn.: nesusivokte, nesusivoktinai.
• Skiemenys: ne-su-si-vok-ti

nesusivokti

1. priešingas veiksmas veiksmui: susivokti.

Etimologija

<= ne- + susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    nesusivokti: bendrai

susivokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    nesusivokti: Išvestiniai žodžiai

nesusivokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  nesusivokti: bendrai

---

Dalyvis

nesusivokti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivoktas, mot. g. nesusivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivoktas	nesusivokti	nesusivokta	nesusivoktos	nesusivokta	-
kilm.	nesusivokto	nesusivoktų	nesusivoktos	nesusivoktų	-	-
naud.	nesusivoktam	nesusivoktiems	nesusivoktai	nesusivoktoms	-	-
gal.	nesusivoktą	nesusivoktus	nesusivoktą	nesusivoktas	-	-
įnag.	nesusivoktu	nesusivoktais	nesusivokta	nesusivoktomis	-	-
viet.	nesusivoktame	nesusivoktuose	nesusivoktoje	nesusivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivoktasis	nesusivoktieji	nesusivoktoji	nesusivoktosios	-	-
kilm.	nesusivoktojo	nesusivoktųjų	nesusivoktosios	nesusivoktųjų	-	-
naud.	nesusivoktajam	nesusivoktiesiems	nesusivoktajai	nesusivoktosioms	-	-
gal.	nesusivoktąjį	nesusivoktuosius	nesusivoktąją	nesusivoktąsias	-	-
įnag.	nesusivoktuoju	nesusivoktaisiais	nesusivoktąja	nesusivoktosiomis	-	-
viet.	nesusivoktajame	nesusivoktuosiuose	nesusivoktojoje	nesusivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusivoktas, mot. g. nesusivokta.
• Skiemenys: ne-su-si-vok-ti

nesusivokti

1. tas, kurį nesusivokė

Etimologija

<= nesusivokti, nesusivokia, nesusivokė <= ne- + susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---