neįsivogtąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsivogtąjį (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivogtas, mot. g. neįsivogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivogtas	neįsivogti	neįsivogta	neįsivogtos	neįsivogta	-
kilm.	neįsivogto	neįsivogtų	neįsivogtos	neįsivogtų	-	-
naud.	neįsivogtam	neįsivogtiems	neįsivogtai	neįsivogtoms	-	-
gal.	neįsivogtą	neįsivogtus	neįsivogtą	neįsivogtas	-	-
įnag.	neįsivogtu	neįsivogtais	neįsivogta	neįsivogtomis	-	-
viet.	neįsivogtame	neįsivogtuose	neįsivogtoje	neįsivogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivogtasis	neįsivogtieji	neįsivogtoji	neįsivogtosios	-	-
kilm.	neįsivogtojo	neįsivogtųjų	neįsivogtosios	neįsivogtųjų	-	-
naud.	neįsivogtajam	neįsivogtiesiems	neįsivogtajai	neįsivogtosioms	-	-
gal.	neįsivogtąjį	neįsivogtuosius	neįsivogtąją	neįsivogtąsias	-	-
įnag.	neįsivogtuoju	neįsivogtaisiais	neįsivogtąja	neįsivogtosiomis	-	-
viet.	neįsivogtajame	neįsivogtuosiuose	neįsivogtojoje	neįsivogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivogtas, mot. g. neįsivogta.
• Skiemenys: ne-į-si-vog-tą-jį

neįsivogtąjį

1. tas, kurį neįsivogė

Etimologija

<= neįsivogti, neįsivagia, neįsivogė <= ne- + įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---