įsimąstyti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsimąstyti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsimąstau	įsimąsčiau	įsimąstydavau	įsimąstysiu
tu	įsimąstai	įsimąstei	įsimąstydavai	įsimąstysi
jis, ji	įsimąsto	įsimąstė	įsimąstydavo	įsimąstys
mes	įsimąstome, įsimąstom	įsimąstėme, įsimąstėm	įsimąstydavome, įsimąstydavom	įsimąstysime, įsimąstysim
jūs	įsimąstote, įsimąstot	įsimąstėte, įsimąstėt	įsimąstydavote, įsimąstydavot	įsimąstysite, įsimąstysit
jie, jos	įsimąsto	įsimąstė	įsimąstydavo	įsimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsimąstyčiau		įsimąstytumėme, įsimąstytumėm, įsimąstytume
2 asm.	įsimąstytumei, įsimąstytum		įsimąstytumėte, įsimąstytumėt
3 asm.	įsimąstytų		įsimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsimąstykime, įsimąstykim
2 asm.	įsimąstyki, įsimąstyk		įsimąstykite, įsimąstykit
3 asm.	teįsimąsto, teįsimąstai		teįsimąsto, teįsimąstai

• žr. pagr. f. įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įsimąstąs, įsimąstantis, įsimąstanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įsimąstęs, įsimąsčiusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įsimąstydavęs, įsimąstydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įsimąstysiąs, įsimąstysiantis, įsimąstysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įsimąstomas, įsimąstoma.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įsimąstytas, įsimąstyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įsimąstysimas, įsimąstysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įsimąstytinas, įsimąstytina.
• taip pat žr. pdlv.: įsimąstant, įsimąsčius, įsimąstydavus, įsimąstysiant.
• taip pat žr. psdlv.: įsimąstydamas, įsimąstydama.
• taip pat žr. bdn.: įsimąstyte, įsimąstytinai.
• Skiemenys: į-si-mąs-ty-ti

įsimąstyti

1. įsigilinti mintimis
2. susimąstyti, užsigalvoti
   • Sėdi žmogus įsimą̃stęs, nemato, negirdi, kas aplinkui dedasi.

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Antonimai

    įsimąstyti: bendrai

neįsimąstyti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įsimąstyti: Išvestiniai žodžiai

įsimąstymas (lt) įsimąstytojas (lt) (vyr. g.)

įsimąstytoja (lt) (mot. g.) neįsimąstyti (lt)

Vertimai

  įsimąstyti: bendrai

---

Dalyvis

įsimąstyti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimąstytas, mot. g. įsimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimąstytas	įsimąstyti	įsimąstyta	įsimąstytos	įsimąstyta	-
kilm.	įsimąstyto	įsimąstytų	įsimąstytos	įsimąstytų	-	-
naud.	įsimąstytam	įsimąstytiems	įsimąstytai	įsimąstytoms	-	-
gal.	įsimąstytą	įsimąstytus	įsimąstytą	įsimąstytas	-	-
įnag.	įsimąstytu	įsimąstytais	įsimąstyta	įsimąstytomis	-	-
viet.	įsimąstytame	įsimąstytuose	įsimąstytoje	įsimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimąstytasis	įsimąstytieji	įsimąstytoji	įsimąstytosios	-	-
kilm.	įsimąstytojo	įsimąstytųjų	įsimąstytosios	įsimąstytųjų	-	-
naud.	įsimąstytajam	įsimąstytiesiems	įsimąstytajai	įsimąstytosioms	-	-
gal.	įsimąstytąjį	įsimąstytuosius	įsimąstytąją	įsimąstytąsias	-	-
įnag.	įsimąstytuoju	įsimąstytaisiais	įsimąstytąja	įsimąstytosiomis	-	-
viet.	įsimąstytajame	įsimąstytuosiuose	įsimąstytojoje	įsimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimąstytas, mot. g. įsimąstyta.
• Skiemenys: į-si-mąs-ty-ti

įsimąstyti

1. tas, kurį įsimąstė

Etimologija

<= įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---