įsimąstąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimąstąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimąstantis, mot. g. įsimąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimąstąs, įsimąstantis	įsimąstą, įsimąstantys	įsimąstanti	įsimąstančios	-	įsimąstą
kilm.	įsimąstančio	įsimąstančių	įsimąstančios	įsimąstančių	-	-
naud.	įsimąstančiam	įsimąstantiems, įsimąstantiem	įsimąstančiai	įsimąstančioms, įsimąstančiom	-	-
gal.	įsimąstantį	įsimąstančius	įsimąstančią	įsimąstančias	-	-
įnag.	įsimąstančiu	įsimąstančiais	įsimąstančia	įsimąstančiomis	-	-
viet.	įsimąstančiame, įsimąstančiam	įsimąstančiuose, įsimąstančiuos	įsimąstančioje, įsimąstančioj	įsimąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimąstantysis	įsimąstantieji	įsimąstančioji	įsimąstančiosios	-	-
kilm.	įsimąstančiojo	įsimąstančiųjų	įsimąstančiosios	įsimąstančiųjų	-	-
naud.	įsimąstančiajam	įsimąstantiesiems	įsimąstančiajai	įsimąstančiosioms	-	-
gal.	įsimąstantįjį	įsimąstančiuosius	įsimąstančiąją	įsimąstančiąsias	-	-
įnag.	įsimąstančiuoju	įsimąstančiaisiais	įsimąstančiąja	įsimąstančiosiomis	-	-
viet.	įsimąstančiajame	įsimąstančiuosiuose	įsimąstančiojoje	įsimąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimąstantis, mot. g. įsimąstanti.
• Skiemenys: į-si-mąs-tąs

įsimąstąs

1. tas, kuris įsimąsto

Etimologija

<= įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  įsimąstąs: bendrai

---