įsimąstydavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimąstydavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimąstydavęs, mot. g. įsimąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimąstydavęs	įsimąstydavę	įsimąstydavusi, įsimąstydavus	įsimąstydavusios	-	įsimąstydavę
kilm.	įsimąstydavusio	įsimąstydavusių	įsimąstydavusios	įsimąstydavusių	-	-
naud.	įsimąstydavusiam	įsimąstydavusiems	įsimąstydavusiai	įsimąstydavusioms	-	-
gal.	įsimąstydavusį	įsimąstydavusius	įsimąstydavusią	įsimąstydavusias	-	-
įnag.	įsimąstydavusiu	įsimąstydavusiais	įsimąstydavusia	įsimąstydavusiomis	-	-
viet.	įsimąstydavusiame	įsimąstydavusiuose	įsimąstydavusioje	įsimąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimąstydavusysis	įsimąstydavusieji	įsimąstydavusioji	įsimąstydavusiosios	-	-
kilm.	įsimąstydavusiojo	įsimąstydavusiųjų	įsimąstydavusiosios	įsimąstydavusiųjų	-	-
naud.	įsimąstydavusiajam	įsimąstydavusiesiems	įsimąstydavusiajai	įsimąstydavusiosioms	-	-
gal.	įsimąstydavusįjį	įsimąstydavusiuosius	įsimąstydavusiąją	įsimąstydavusiąsias	-	-
įnag.	įsimąstydavusiuoju	įsimąstydavusiaisiais	įsimąstydavusiąja	įsimąstydavusiosiomis	-	-
viet.	įsimąstydavusiajame	įsimąstydavusiuosiuose	įsimąstydavusiojoje	įsimąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įsimąstydavusi.
• Skiemenys: į-si-mąs-ty-da-vęs

įsimąstydavęs

1. tas, kuris įsimąstydavo

Etimologija

<= įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  įsimąstydavęs: bendrai

---