įsimąstom

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsimąstom (sangrž. vks., ties. nuos., es. l., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsimąstau	įsimąsčiau	įsimąstydavau	įsimąstysiu
tu	įsimąstai	įsimąstei	įsimąstydavai	įsimąstysi
jis, ji	įsimąsto	įsimąstė	įsimąstydavo	įsimąstys
mes	įsimąstome, įsimąstom	įsimąstėme, įsimąstėm	įsimąstydavome, įsimąstydavom	įsimąstysime, įsimąstysim
jūs	įsimąstote, įsimąstot	įsimąstėte, įsimąstėt	įsimąstydavote, įsimąstydavot	įsimąstysite, įsimąstysit
jie, jos	įsimąsto	įsimąstė	įsimąstydavo	įsimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsimąstyčiau		įsimąstytumėme, įsimąstytumėm, įsimąstytume
2 asm.	įsimąstytumei, įsimąstytum		įsimąstytumėte, įsimąstytumėt
3 asm.	įsimąstytų		įsimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsimąstykime, įsimąstykim
2 asm.	įsimąstyki, įsimąstyk		įsimąstykite, įsimąstykit
3 asm.	teįsimąsto, teįsimąstai		teįsimąsto, teįsimąstai

• žr. pagr. f. įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė
• Skiemenys: į-si-mąs-tom

įsimąstom

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---