įsimąstysiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimąstysiantis (būs. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimąstysiantis, mot. g. įsimąstysianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimąstysiąs, įsimąstysiantis	įsimąstysią, įsimąstysiantys	įsimąstysianti	įsimąstysiančios	-	įsimąstysią
kilm.	įsimąstysiančio	įsimąstysiančių	įsimąstysiančios	įsimąstysiančių	-	-
naud.	įsimąstysiančiam	įsimąstysiantiems, įsimąstysiantiem	įsimąstysiančiai	įsimąstysiančioms, įsimąstysiančiom	-	-
gal.	įsimąstysiantį	įsimąstysiančius	įsimąstysiančią	įsimąstysiančias	-	-
įnag.	įsimąstysiančiu	įsimąstysiančiais	įsimąstysiančia	įsimąstysiančiomis	-	-
viet.	įsimąstysiančiame, įsimąstysiančiam	įsimąstysiančiuose, įsimąstysiančiuos	įsimąstysiančioje, įsimąstysiančioj	įsimąstysiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimąstysiantysis	įsimąstysiantieji	įsimąstysiančioji	įsimąstysiančiosios	-	-
kilm.	įsimąstysiančiojo	įsimąstysiančiųjų	įsimąstysiančiosios	įsimąstysiančiųjų	-	-
naud.	įsimąstysiančiajam	įsimąstysiantiesiems	įsimąstysiančiajai	įsimąstysiančiosioms	-	-
gal.	įsimąstysiantįjį	įsimąstysiančiuosius	įsimąstysiančiąją	įsimąstysiančiąsias	-	-
įnag.	įsimąstysiančiuoju	įsimąstysiančiaisiais	įsimąstysiančiąja	įsimąstysiančiosiomis	-	-
viet.	įsimąstysiančiajame	įsimąstysiančiuosiuose	įsimąstysiančiojoje	įsimąstysiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įsimąstysianti.
• Skiemenys: į-si-mąs-ty-sian-tis

įsimąstysiantis

1. tas, kuris įsimąstys

Etimologija

<= įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  įsimąstysiantis: bendrai

---