susimąstyti
Lietuvių kalba[taisyti]
Veiksmažodis[taisyti]
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susimąstąs, susimąstantis, susimąstanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susimąstęs, susimąsčiusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susimąstydavęs, susimąstydavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susimąstysiąs, susimąstysiantis, susimąstysianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susimąstomas, susimąstoma.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susimąstytas, susimąstyta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susimąstysimas, susimąstysima.
- taip pat žr. reik. dlv.: susimąstytinas, susimąstytina.
- taip pat žr. pdlv.: susimąstant, susimąsčius, susimąstydavus, susimąstysiant.
- taip pat žr. psdlv.: susimąstydamas, susimąstydama.
- taip pat žr. bdn.: susimąstyte, susimąstytinai.
- Skiemenys: su-si-mąs-ty-ti
- įsigilinti į savo mintis
- Buvo susimąstęs ir susirūpinęs.
- imti galvoti, susirūpinti
- Tai privertė ir tinginius susimąstyti.
Etimologija[taisyti]
<= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė
Sinonimai[taisyti]
susimąstyti: bendrai
ert
Antonimai[taisyti]
susimąstyti: bendrai
Išvestiniai žodžiai[taisyti]
susimąstyti: Išvestiniai žodžiai
Vertimai[taisyti]
susimąstyti: bendrai
|
Dalyvis[taisyti]
- žr. pagr. f. vyr. g. susimąstytas, mot. g. susimąstyta.
- Skiemenys: su-si-mąs-ty-ti
- tas, kurį susimąstė
Etimologija[taisyti]
<= susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė