suvogti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

suvogti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: suvogti, suvagia, suvogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	suvagiu	suvogiau	suvogdavau	suvogsiu
tu	suvagi	suvogei	suvogdavai	suvogsi
jis, ji	suvagia	suvogė	suvogdavo	suvogs
mes	suvagiame, suvagiam	suvogėme, suvogėm	suvogdavome, suvogdavom	suvogsime, suvogsim
jūs	suvagiate, suvagiat	suvogėte, suvogėt	suvogdavote, suvogdavot	suvogsite, suvogsit
jie, jos	suvagia	suvogė	suvogdavo	suvogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	suvogčiau		suvogtumėme, suvogtumėm, suvogtume
2 asm.	suvogtumei, suvogtum		suvogtumėte, suvogtumėt
3 asm.	suvogtų		suvogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		suvokime, suvokim
2 asm.	suvoki, suvok		suvokite, suvokit
3 asm.	tesuvagia, tesuvagie		tesuvagia, tesuvagie

• žr. pagr. f. suvogti, suvagia, suvogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: suvagiąs, suvagiantis, suvagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: suvogęs, suvogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: suvogdavęs, suvogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: suvogsiąs, suvogsiantis, suvogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: suvagiamas, suvagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: suvogtas, suvogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: suvogsimas, suvogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: suvogtinas, suvogtina.
• taip pat žr. pdlv.: suvagiant, suvogus, suvogdavus, suvogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: suvogdamas, suvogdama.
• taip pat žr. bdn.: suvogte, suvogtinai.
• Skiemenys: su-vog-ti

suvogti

1. vagiant sukaupti:
   • Daug turto suvogė.
2. vagiant nurinkti (iš visur, visų):
   • Sùvogė naktim tuos lavonus, o tai būt išvežę miestan.
3. juokaujant paimti, nusinešti:
   • Ryte sùvogė visą apsiavimą (vestuvėse).
4. išvogti (ppr. daugeliui vagiant):
   • Jeigu kaimynai nesuvõgs, šiemet turėsime šieno.
5. mezgant sumažinti eilėse akių skaičių, suimti:
   • Pradžioj sùvogiau kelias akis, paskui uždėjau.

Etimologija

<= su- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    suvogti: bendrai

nesuvogti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    suvogti: Išvestiniai žodžiai

nesuvogti (lt) (neig. )

suvogimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  suvogti: bendrai

---

Dalyvis

suvogti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvogtas, mot. g. suvogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvogtas	suvogti	suvogta	suvogtos	suvogta	-
kilm.	suvogto	suvogtų	suvogtos	suvogtų	-	-
naud.	suvogtam	suvogtiems	suvogtai	suvogtoms	-	-
gal.	suvogtą	suvogtus	suvogtą	suvogtas	-	-
įnag.	suvogtu	suvogtais	suvogta	suvogtomis	-	-
viet.	suvogtame	suvogtuose	suvogtoje	suvogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvogtasis	suvogtieji	suvogtoji	suvogtosios	-	-
kilm.	suvogtojo	suvogtųjų	suvogtosios	suvogtųjų	-	-
naud.	suvogtajam	suvogtiesiems	suvogtajai	suvogtosioms	-	-
gal.	suvogtąjį	suvogtuosius	suvogtąją	suvogtąsias	-	-
įnag.	suvogtuoju	suvogtaisiais	suvogtąja	suvogtosiomis	-	-
viet.	suvogtajame	suvogtuosiuose	suvogtojoje	suvogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvogtas, mot. g. suvogta.
• Skiemenys: su-vog-ti

suvogti

1. tas, kurį suvogė

Etimologija

<= suvogti, suvagia, suvogė <= su- + vogti, vagia, vogė

---