pravogti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pravogti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pravogti, pravagia, pravogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pravagiu	pravogiau	pravogdavau	pravogsiu
tu	pravagi	pravogei	pravogdavai	pravogsi
jis, ji	pravagia	pravogė	pravogdavo	pravogs
mes	pravagiame, pravagiam	pravogėme, pravogėm	pravogdavome, pravogdavom	pravogsime, pravogsim
jūs	pravagiate, pravagiat	pravogėte, pravogėt	pravogdavote, pravogdavot	pravogsite, pravogsit
jie, jos	pravagia	pravogė	pravogdavo	pravogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pravogčiau		pravogtumėme, pravogtumėm, pravogtume
2 asm.	pravogtumei, pravogtum		pravogtumėte, pravogtumėt
3 asm.	pravogtų		pravogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pravokime, pravokim
2 asm.	pravoki, pravok		pravokite, pravokit
3 asm.	tepravagia, tepravagie		tepravagia, tepravagie

• žr. pagr. f. pravogti, pravagia, pravogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pravagiąs, pravagiantis, pravagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pravogęs, pravogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pravogdavęs, pravogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pravogsiąs, pravogsiantis, pravogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pravagiamas, pravagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pravogtas, pravogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pravogsimas, pravogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pravogtinas, pravogtina.
• taip pat žr. pdlv.: pravagiant, pravogus, pravogdavus, pravogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: pravogdamas, pravogdama.
• taip pat žr. bdn.: pravogte, pravogtinai.
• Skiemenys: pra-vog-ti

pravogti

1. iššvaistyti (patikėtą turtą), vagiant nuskurdinti:
   • Visa vagia ir nepràvagia, labai bagota valstybė.

Etimologija

<= pra- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    pravogti: bendrai

nepravogti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    pravogti: Išvestiniai žodžiai

nepravogti (lt) (neig. )

pravogimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  pravogti: bendrai

---

Dalyvis

pravogti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravogtas, mot. g. pravogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravogtas	pravogti	pravogta	pravogtos	pravogta	-
kilm.	pravogto	pravogtų	pravogtos	pravogtų	-	-
naud.	pravogtam	pravogtiems	pravogtai	pravogtoms	-	-
gal.	pravogtą	pravogtus	pravogtą	pravogtas	-	-
įnag.	pravogtu	pravogtais	pravogta	pravogtomis	-	-
viet.	pravogtame	pravogtuose	pravogtoje	pravogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravogtasis	pravogtieji	pravogtoji	pravogtosios	-	-
kilm.	pravogtojo	pravogtųjų	pravogtosios	pravogtųjų	-	-
naud.	pravogtajam	pravogtiesiems	pravogtajai	pravogtosioms	-	-
gal.	pravogtąjį	pravogtuosius	pravogtąją	pravogtąsias	-	-
įnag.	pravogtuoju	pravogtaisiais	pravogtąja	pravogtosiomis	-	-
viet.	pravogtajame	pravogtuosiuose	pravogtojoje	pravogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravogtas, mot. g. pravogta.
• Skiemenys: pra-vog-ti

pravogti

1. tas, kurį pravogė

Etimologija

<= pravogti, pravagia, pravogė <= pra- + vogti, vagia, vogė

---