susivokiama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susivokiama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivokiamas, mot. g. susivokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivokiamas	susivokiami	susivokiama	susivokiamos	susivokiama	-
kilm.	susivokiamo	susivokiamų	susivokiamos	susivokiamų	-	-
naud.	susivokiamam	susivokiamiems	susivokiamai	susivokiamoms	-	-
gal.	susivokiamą	susivokiamus	susivokiamą	susivokiamas	-	-
įnag.	susivokiamu	susivokiamais	susivokiama	susivokiamomis	-	-
viet.	susivokiamame	susivokiamuose	susivokiamoje	susivokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivokiamasis	susivokiamieji	susivokiamoji	susivokiamosios	-	-
kilm.	susivokiamojo	susivokiamųjų	susivokiamosios	susivokiamųjų	-	-
naud.	susivokiamajam	susivokiamiesiems	susivokiamajai	susivokiamosioms	-	-
gal.	susivokiamąjį	susivokiamuosius	susivokiamąją	susivokiamąsias	-	-
įnag.	susivokiamuoju	susivokiamaisiais	susivokiamąja	susivokiamosiomis	-	-
viet.	susivokiamajame	susivokiamuosiuose	susivokiamojoje	susivokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivokiamas.
• Skiemenys: su-si-vo-kia-ma

susivokiama

1. ta, kurią susivokia

Etimologija

<= susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    susivokiama: bendrai

nesusivokiama (lt)

Vertimai

  susivokiama: bendrai

---