nesusivoktina

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusivoktina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivoktinas, mot. g. nesusivoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivoktinas	nesusivoktini	nesusivoktina	nesusivoktinos	nesusivoktina	-
kilm.	nesusivoktino	nesusivoktinų	nesusivoktinos	nesusivoktinų	-	-
naud.	nesusivoktinam	nesusivoktiniems	nesusivoktinai	nesusivoktinoms	-	-
gal.	nesusivoktiną	nesusivoktinus	nesusivoktiną	nesusivoktinas	-	-
įnag.	nesusivoktinu	nesusivoktinais	nesusivoktina	nesusivoktinomis	-	-
viet.	nesusivoktiname	nesusivoktinuose	nesusivoktinoje	nesusivoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivoktinasis	nesusivoktinieji	nesusivoktinoji	nesusivoktinosios	-	-
kilm.	nesusivoktinojo	nesusivoktinųjų	nesusivoktinosios	nesusivoktinųjų	-	-
naud.	nesusivoktinajam	nesusivoktiniesiems	nesusivoktinajai	nesusivoktinosioms	-	-
gal.	nesusivoktinąjį	nesusivoktinuosius	nesusivoktinąją	nesusivoktinąsias	-	-
įnag.	nesusivoktinuoju	nesusivoktinaisiais	nesusivoktinąja	nesusivoktinosiomis	-	-
viet.	nesusivoktinajame	nesusivoktinuosiuose	nesusivoktinojoje	nesusivoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusivoktinas.
• Skiemenys: ne-su-si-vok-ti-na

nesusivoktina

1. ta, dėl kurios reikia nesusivokti

Etimologija

<= nesusivokti, nesusivokia, nesusivokė <= ne- + susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    nesusivoktina: bendrai

susivoktina (lt)

Vertimai

  nesusivoktina: bendrai

---