nesusivoktoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusivoktoje (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivoktas, mot. g. nesusivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivoktas	nesusivokti	nesusivokta	nesusivoktos	nesusivokta	-
kilm.	nesusivokto	nesusivoktų	nesusivoktos	nesusivoktų	-	-
naud.	nesusivoktam	nesusivoktiems	nesusivoktai	nesusivoktoms	-	-
gal.	nesusivoktą	nesusivoktus	nesusivoktą	nesusivoktas	-	-
įnag.	nesusivoktu	nesusivoktais	nesusivokta	nesusivoktomis	-	-
viet.	nesusivoktame	nesusivoktuose	nesusivoktoje	nesusivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivoktasis	nesusivoktieji	nesusivoktoji	nesusivoktosios	-	-
kilm.	nesusivoktojo	nesusivoktųjų	nesusivoktosios	nesusivoktųjų	-	-
naud.	nesusivoktajam	nesusivoktiesiems	nesusivoktajai	nesusivoktosioms	-	-
gal.	nesusivoktąjį	nesusivoktuosius	nesusivoktąją	nesusivoktąsias	-	-
įnag.	nesusivoktuoju	nesusivoktaisiais	nesusivoktąja	nesusivoktosiomis	-	-
viet.	nesusivoktajame	nesusivoktuosiuose	nesusivoktojoje	nesusivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusivoktas, mot. g. nesusivokta.
• Skiemenys: ne-su-si-vok-to-je

nesusivoktoje

1. tas, kurį nesusivokė

Etimologija

<= nesusivokti, nesusivokia, nesusivokė <= ne- + susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---