neįsivoktąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsivoktąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivoktas, mot. g. neįsivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivoktas	neįsivokti	neįsivokta	neįsivoktos	neįsivokta	-
kilm.	neįsivokto	neįsivoktų	neįsivoktos	neįsivoktų	-	-
naud.	neįsivoktam	neįsivoktiems	neįsivoktai	neįsivoktoms	-	-
gal.	neįsivoktą	neįsivoktus	neįsivoktą	neįsivoktas	-	-
įnag.	neįsivoktu	neįsivoktais	neįsivokta	neįsivoktomis	-	-
viet.	neįsivoktame	neįsivoktuose	neįsivoktoje	neįsivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivoktasis	neįsivoktieji	neįsivoktoji	neįsivoktosios	-	-
kilm.	neįsivoktojo	neįsivoktųjų	neįsivoktosios	neįsivoktųjų	-	-
naud.	neįsivoktajam	neįsivoktiesiems	neįsivoktajai	neįsivoktosioms	-	-
gal.	neįsivoktąjį	neįsivoktuosius	neįsivoktąją	neįsivoktąsias	-	-
įnag.	neįsivoktuoju	neįsivoktaisiais	neįsivoktąja	neįsivoktosiomis	-	-
viet.	neįsivoktajame	neįsivoktuosiuose	neįsivoktojoje	neįsivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivoktas, mot. g. neįsivokta.
• Skiemenys: ne-į-si-vok-tą-ja

neįsivoktąja

1. ta, kurią neįsivokė

Etimologija

<= neįsivokti, neįsivokia, neįsivokė <= ne- + įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---